SISTEMINĖS-FENOMENOLOGINĖS PSICHOTERAPIJOS KRYPTIES KILMĖ
Ši psichoterapijos
kryptis pradėjo savo vystymosi kelią, kaip vokiečių psichoterapeuto Bert
Hellinger tyrimai ir atradimai. Po poros dešimtmečių darbo su jo
išvystyta Šeimos konsteliacijos metodika, 1993 metais išėjus jo darbus
aprašančiai knygai, B. Hellingerio patirtis ir atradimai, jo vedami
seminarai pradėjo plisti milžinišku greičiu. Ir dažnai tik pabuvojus
šiuose seminaruose bei susidūrus su praktiniais pagalbos atvejais,
galima suprasti šitokį plitimą. Dabar jau yra įvairiomis kalbomis
išleista virš 50 knygų, įkurti institutai Vokietijoje ir kitose šalyse,
toliau nagrinėjantys šiuos sisteminius klausimus. Tai Sisteminis
pažinimas, apimantis transgeneracinius ryšius ir lauko teoriją, –
sisteminiai nematomi ir iki tol sunkiai suprantami asmens ryšiai,
lemtingi nesąmoningi likimų persipynimai, vidinio pasaulio dinamikos,
sąžinės veikimas – visa tai atvėrė naujas konsultavimo ir terapijos
erdves, bei galimybes.
.
Tiek kryptis, tiek šeimos konsteliacijų metodas savo pagrindais
glaudžiai susįjęs su tokiais visame pasaulyje žinomais psichoterapijos
metodais, kryptimis ir darbais, kaip Eriko Berne Gyvenimo scenarijų
analizė, Arturo Janovo Pirminė terapija, Jacob Levy Moreno psichodrama
ir Virginijos Satir Šeimos skulptūra, Kurto Levino Grupinė dinamika,
Miltono Eriksono darbai su pasąmone, Murray Boweno šeimos sistemų
teorija, Salvadoro Minuchino struktūrinė šeimos terapija, Ivan
Boszormenyi-Nagy daugiapakopė tarpgeneracinė perspektyva, Anne Ancelin
Schutzenberger psichogeneologijos, neverbalinės komunikacijos ir šeimos
ryšių darbai, genosociograma, ir kt.
.
Tai vystosi toliau, kaip savarankiška Sisteminės-fenomenologinės
psichoterapijos kryptis su savo sritimis šeimos, individualios,
organizacinės, sveikatos psichologijoje ir terapijoje. Rusijos
profesionalios psichoterapijos lygos įtraukta kaip viena iš
psichoterapijos krypčių, vyksta jos integracijos procesas kitose šalyse.
.
SISTEMINĖ FENOMENOLOGINĖ PSICHOTERAPIJA
Sisteminės fenomenologinės psichoterapijos pažinimas, – kad
kiekvienas mūsų yra įvairių socialinių sistemų dalis, o visų pirma –
šeimos, giminės, kaip pirminės ir svarbiausios sistemos, į kuria
besąlygiškai įeiname tiesiog kartu su atėjimu į Pasaulį.
.
Sisteminis požiūris žvelgia į žmogų, kaip visada esantį
bendroje sąveikoje su aplinkiniu pasauliu, kitais žmonėmis ir šeimos,
giminės ar kitomis socialinėmis sistemomis. Žmogus pats sau
neegzistuoja, jis visada, daugiau ar mažiau susijęs su savo aplinka. Jo
jausmai, išgyvenimai, mąstymas, pojūčiai, net „atsitiktiniai“ įvykiai
dažnai yra sąveikaujantys, ar net sąlygoti šeimos, giminės ar kitos
sistemos, kuriai jis priklauso.
Čia greta kitų galime prisiminti ir Ruperto Šeldreiko tyrinėjimus -
taip jo pavadintus Morfinius laukus, ką galėtume sąlyginai vadinti
bendra psichoemocine erdve. Tai iliustruoja ir būriai skrendančių
paukščių, ar plaukiančių žuvų: kai iškilus pavojui reikia keisti kryptį,
visi gentainiai tą daro vienu metu. Visi lyg turi vieną bendrą
žinojimą. Šiuo ryšiu paaiškinamas ir reiškinys, kai motinos geba pajusti
vaikui gresiantį pavojų, net jeigu jis yra toli – už tūkstančio
kilometrų.
.
Šeimoje ir giminėje taip pat yra bendra jausminė, psichoemocinė
erdvė, kurioje yra ir atmintis, ir bendri jausmai, patirtis,
pergyvenimai, kurie gali būti perduodami kaip palikimas. Tiek geri –
saugantys ir auginantys, ties sunkios patirtys, pergyvenimai. Kuriems
gali būti, kad jau turėtų laikas baigtis.
.
Fenomenologija – kaip visa tai šiuo gyvenimo momentu, šiame
etape asmens ir šeimos gyvenime unikaliai reiškiasi, veikia, vystosi.
Kokios individualios galimybės pokyčiams, augimui.
.
Sisteminio požiūrio ir jo metodo “Sisteminės šeimos konsteliacijos” dėka pavyko atskleisti neišvengiamus Gyvenimo ir santykių dėsnius,
visąlaik egzistuojančius Šeimos, giminės ir kitose socialinėse
sistemose, kurių nepaisymas dažniausiai veda prie sunkumų ir rimtų
pasekmių, o laikymąsis – sudaro sąlygas geriems ir augantiems
santykiams, sveikatai, ugdo, suteikia jėgas, resursus, ir laimina.
Dažnai ne tik dabartiniai asmeniniai procesai, raidos, savirealizacijos
tendencijos ar sunkumai, santykių konfliktai išreiškia konkrečius paties
asmens ar jo šeimos, giminės gyvenimo ir istorijos įvykius, konfliktus,
sužeidimus, traumas bei sisteminių ir kitų gyvenimo dėsnių pažeidimus,
turi su jais ryšį, ar yra jų pasekmė. Dažnai su tuo yra susiję ir ligos,
simptomai, psichosomatiniai, fiziologiniai sutrikimų procesai bei
priklausomybės. Gali būti, kad būtent šiame – nesąmoningame asmenybės,
šeimos lygyje yra palaikomi. Gyvenimo, santykių tikslų nepasiekiamumas
ir konfliktai taip pat gali būti susiję su tuo, kad asmuo yra “užimtas”
kažkurioje sisteminėje funkcijoje ir nėra pilnai nei dabartyje, nei savo
gyvenime.
.
Kaip fiziologinė-genetinė informacija, taip ir sisteminė informacija,
psichologiniai modeliai, procesai, išgyvenimai egzistuoja ir „keliauja“
– iškyla po eilės metų ar perduodami per kartas kaip palikimas. Tiek
stiprinantys, auginantys, tiek sunkinantys – jeigu sunkus patyrimas savo
laiku šeimoje nebuvo tinkamai priimtas, išgyventas. Ir mūsų pačių
pamirštas, ar išstumtas patyrimas bei sisteminių santykių dėsnių
pažeidimai dažnai turi panašią įtaką.
.
Kuomet klientas ar šeimos narys sąmoningai ar nesąmoningai priešinasi pokyčiams, pagalbai
– tai dažnai būna susiję būtent su sisteminiu lojalumu svarbiam
asmeniui, identifikacija (net jeigu to asmens jis ir nematęs) arba
svarbios funkcijos atlikimu visai jo sistemai. Tuomet atsitraukimas nuo
sunkumo ar pozityvūs pokyčiai jo vidiniame pasaulyje gali būti priimti
kaip išdavystė. Dėl šių priežasčių kartais sunkiai skinasi kelią geri
kitos terapijos, pagalbos, augimo žingsniai ar netgi grįžtama atgal.
Šiais atvejais sisteminis supratimas ir konsteliacijos metodas
(vidinio pasaulio paveikslų išdėstymas), derinant su kitais metodais,
gali ypač padėti suprasti kas vyksta ir rasti bei įgyvendinti gerus
sprendimus.
.
Be abejo, su sisteminiu supratimu, metodika tiriami ir asmens bei šeimos gyvenimo procesai,
kur Gyvenimo dėsnių, sisteminių procesų pažeidimai įvyko ar tebevyksta
kliento santykiuose, šeimoje, visuomenėje. Tame yra ir lojalumo bei
priklausomybės sistemoms, į kurias įeiname, konfliktai, balanso – davimo
ir ėmimo dinamikos, kaltės ir nekaltumo, sąžinės, tvarkos,
hierarchijos, santykių ir Gyvenimo procesuose, dinamikos.
.
SISTEMINIAI JAUSMAI, SISTEMINĖS BŪSENOS
.
Kuomet sunkiai terapijai pasiduoda baimės, vienatvės, pykčio ir kiti
jausmai, gali būti, kad jie nors yra mumyse ir išgyvenami kaip savi, vis
dėlto yra ne mūsų. Tai gali būti jausmai, esantys sistemose – šeimos ar
giminės. Taip pat ir kai kurios nuostatos, išgyvenimai. Tai gali būti
ir jausmai, emocijos ir jų nebuvimas – šaltumas, uždarumas,
atsiribojimas. Žvelgiant sisteminiu požiūriu pavyksta aptikti jų
ištakas. Tai dažniausiai tėvų, senelių, kitų svarbių giminės narių
jausmai, išgyvenimai ir patirtis, kurie perimti kaip palikimas. Gali
būti net ir ne giminės narių, kurie tapo reikšmingi giminės likimui. Net
jeigu tie žmonės jau senai mirę ar mes tų žmonių gyvenime ir nebuvome
sutikę. Šie persipynimai dalyvauja daugelyje vyro-moters, tėvų-vaikų, kitų socialinių santykių.
.
Žmogus, ryšyje su jais, ir ypač kai jie stipriau pasireiškia,
atsiduria dalinai lyg ne čia ir dabar. Jis jaučia „kartu su jais“, arba
„už juos“. Yra „jų išgyvenimuose“ – „aš kaip jūs..“. Kartais tai
pasiekia identifikacijos su tais asmenimis lygį. Žinoma, kad tuomet nėra
adekvačios reakcijos į dabarties situacijas arba jos priimamos pernelyg
stipriai. Tokiose būsenose esantis klientas savo gyvenime dažnai
patenka į eilę panašių situacijų, kuriose pastiprinami, pakartojami tie
išgyvenimai. Tik tuomet asmeniniai išgyvenimai, elgesys sunkiai
pasiduoda terapijai, pokyčiams, nes yra sisteminis lojalumas ir
ištikimybė tiems asmenims sistemos istorijoje, kaip labai svarbiems.
Atsitraukimas nuo jų ir šių išgyvenimų kliento vidinio pasaulio ir
sąžinės gali būti priimamas kaip išdavystė. Ką tuomet gydyti? Juk vargu
ar galime sėkmingai čia ir dabar gydyti išgyvenimus to žmogaus, kurio
čia nėra, ar kuris jau senai miręs, o esamasis klientas tik atstovas ir
jam lojalus – yra „jo būsenoje“? Tuomet terapijos užduotis yra atstatyti
pilnavertį pozityvų kliento santykį su jo sistemos nariais, su kuriais
jis persipynęs, pripažįstant jų likimų, jausmų ir išgyvenimų vertę,
priklausomybę jiems patiems. Kai tai pavyksta, asmuo iš būsenos „ten su
jais“, ar „už juos“, sugrįžta į čia ir dabar – savo gyvenimą. Tuomet jis
tampa pajėgus tinkamai priimti ir pergyventi savo gyvenimo patyrimus ir
išgyvenimus, prisiimti atsakomybę, gyvenimo dovanas ir galimybes,
veikti.
SISTEMINIS ŠEIMOS KONSTELIACIJOS METODAS
.
Žymaus vokiečių psichoterapeuto Berto Hellingerio išvystytas Šeimos
konsteliacijos metodas ir jo atradimai daug kur atvėrė naujas galimybes
ir leido suprasti tai, kas anksčiau sekėsi sunkiai ar buvo nepasiekiama.
Kai kurie specialistai tai prilygina mikroskopo atradimo biologijoje ir
medicinoje reikšmingumui. Tuo bei daugelio kitų specialistų tyrinėjimų
pagrindu toliau formuojasi ši psichoterapijos kryptis.
.
Šeimos konsteliacijos metodas suteikia galimybę minėtą kliento ir
šeimos vidinio gyvenimo informaciją priimti, “perskaityti”, analizuoti. Šeimos konsteliacijoje (išdėstyme) – matomame lygyje išsidėsto ir atsiskleidžia
asmens ar visos šeimos vidinio gyvenimo paveikslai (vaizdiniai), kurie
nesąmoningai įtakoja jausmus, emocijas, pojūčius, supratimą apie save,
aplinką, santykius, gyvenimą. Tai, kas apima ne tik pačio kliento, jo
šeimos narių, bet ir keleto jo kilmės kartų patirtį, jausmus,
gyvenančius jame. Jų pasekoje atitinkamai vyksta ne tik asmens
orientacija aplinkoje, gyvenime, santykiuose, bet ir santykis su savimi,
liga, sveikata. Šiuo metodu, aplenkiant sąmoningą išraišką, labai
greitai ir tiesiogiai išeiname į esminį klausimo supratimą ir patyrimą,
tuo pačiu esant diagnostikos ir terapinių intervencijų galimybėms. Tai
leidžia analizuoti, tirti ten veikiančias dinamikas, jų ištakas,
priežastis, poveikį tiesiogiai klientui ir jo sistemai – šeimai.
Tiesiogiai išgyventi galimus terapinius žingsnius, ir jų poveikį,
planuoti būsimas konsultavimo, pagalbos kryptis.
.
Sisteminė šeimos konsteliacija (išdėstymas) – tai
sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos darbo metodas, leidžiantis
padaryti matomais žmogaus, šeimos vidinių vaizdinių turinį, išanalizuoti
juos, pažinti asmenyje ir jo sistemoje veikiančias sistemines dinamikas
ir sudaryti efektyvius sprendimus, kaip klientui, taip ir pačiai
sistemai (šeimai, giminei, kolektyvui ir t.t.), kuriai jis priklauso. Tai į sprendimą orientuotas pagalbos metodas,
turintis ir diagnostikos, ir terapinių intervencijų galimybes. Jo
poveikis yra tęstinis kliento gyvenime užimantis pakankamai ilgą augimo
ir pokyčių laiką. Tai svarbu derinti su konsultavimu, bei kitomis
pagalbos rūšimis.
.
Darbas vyksta grupėje – 5-25 ir daugiau žmonių, nors galima ir
individualiai. Grupėje procesas vyksta dėka “pavaduojančio pojūčio”
fenomeno. Skirtingai nuo kitų išraiškos metodų, čia niekas nevaidina ir
nesistengia kažko nuo savęs pavaizduoti. Klientas deleguoja savo ir savo
šeimos narių vaidmenis kitiems grupės nariams, juos išdėstydamas –
pastatydamas salėje, rate, vadovaujantis savo pojūčiais, ar vaizdiniu.
Po kelių minučių, paskirtieji kliento šeimos narių atstovai pradeda
jausti tam tikrą santykį su jų vieta, kitais dalyviais ir gali perduoti
bei išreikšti atsiradusius pojūčius, emocijas. Esmė ta, kad tai atspindi
realų kliento šeimos sistemos vidinį procesą, kartais netgi atstovai
pradeda stovėti, jaustis ir elgtis analogiškai realiems kliento sistemos
nariams. Tai nepriklauso nuo atstovų asmenybės. Pats klientas beveik
visada atpažįsta ir išgyvena tame tikrą, dažnai anksčiau buvusį
nesuvoktą jo sielos, vidinio gyvenimo, ar šeimos paveikslą. Toliau
padedant terapeutui, gali būti ne tik atstovų judėjimas vadovaujantis jų
pojūčiais, bet ir išsakomos frazės, kas padeda tiesiogiai, ar
simboliškai suprasti atsiskleidžiančią informaciją, procesą. Kadangi čia
atstovai nevaidina, todėl per gaunamą informaciją ir pažinimą beveik
pilnai susitinkame su kliento ir jo sistemos vidiniu paveikslu,
dinamikomis – kas ir yra svarbiausia esamam klausimui. Tai išoriškai
panašu į psichodramos, ar kitus išorinių vaizdinių metodus, tačiau tai
tikrai kitas metodas su savo unikaliomis galimybėmis.
Dirbant individualiai gali būti naudojamos specialios
figūros, lėlės, tiesiog vidiniai vaizdiniai, ar žinios ir patyrimas apie
sisteminius asmens, šeimos procesus.
.
METODO PRIVALUMAI
.
Kaip iš pirmo žvilgsnio beatrodytų paprastas ir neįtikimas šis
aprašytas procesas, eigoje atsiskleidžianti informacija ir jos
atitikimas faktams dažnai stebina ne tik klientą, bet ir specialistus.
Šis metodas turi pakankamai apibrėžtą metodologiją, jos mokslinį
pagrindimą, galimybes tikrinti atrastą informaciją, ar kylančias
prielaidas tiek eigoje, tiek tolimesniame konsultavime, gyvenime. O
kartu su atsiskleidusiu sisteminiu dinamikų pažinimu leidžia suprasti
eilę anksčiau sunkiai pasiekiamų klausimų ir procesų, efektyviau padėti.
.
Šeimos konsteliacijos metodas - geras pagalbininkas ir kitų
konsultavimo, terapijos sričių specialistams – derinant įvairius
metodus. Jo pagalba galimos ir supervizijos – konsultanto, pagalbininko
ir kliento santykių vidinėms dinamikoms pažinti, rasti sprendimus.
.
Svarbus aspektas – pažinimo ir patyrimo gyvumas. Beveik kiekvienas,
dalyvavęs sisteminių konsteliacijų sesijoje nebelieka jai abejingas –
joje atsiskleidžiančių gyvenimo klausimų akivaizdumas, procesų seka ir
realumas padaro didelį įspūdį, dalyviai žymiai realiau ir tikriau
suvokia, priima, pajaučia ir įsisavina tiek supratimą, tiek savo
klausimų praktinius sprendimus. Čia pakanka labai minimalios
informacijos, be išsipasakojimų, todėl asmeninė sfera yra daugiau apsaugota, mažesnis pasipriešinimas pagalbos priėmimui.
.
Visi šeimoje susiję vidiniais ryšiais ir turime sąmoningą bei
nesąmoningą įtaką vieni kitiems. Blogu, sunkiu, bei geru, palaiminančiu
ir stiprinančiu būdu. Todėl čia per šeimos narius galime suprasti ir
neatėjusio į terapiją šeimos nario sunkumų procesus, rasti sprendimus,
padėti jam, bei kryptingai formuotis “gydančiai ir ugdančiai erdvei”,
santykiams šeimoje.
.
Dėl galimybės žengti tiesiai į esmę, vidinį pažinimą, šio metodo pagalba sutaupoma dešimtys valandų (o tuo pačiu ir lėšų), darbo su asmeniu, šeima, ar specialistu kad jiems padėti.
.
Kviečiame mokytis sisteminės fenomenologinės psichoterapijos (konsultavimo) ir sisteminių konsteliacijų (2018-2020)
|