Metaforinės asociatyvinės kortos

Marija Ganuškina (Мария Ганушкина)

Pavadinimas „IŠTAKOS" atspindi ir pradžią (gimimą), ir priežastį (pamatą) vėlesnei proceso tėkmei. Žodis kilęs iš nuo veiksmažodžio ištekėti (rus. истечь - senovės rusų kalboje teku, teki „tekėti; judėti; bėgti" (теку, течи «течь; двигаться; бежать»). Daugelyje kalbų šis veiksmažodis turi sąskambį su rusišku „течь„ (tekėti) ir reiškia žodį bėgti, skubėti, siekti. 

Su kalade „IŠTAKOS" galima leistis į atskiro individo, šeimos ar net giminės kelionę gyvenimo upe.

Kortas „IŠTAKOS" vaikų-tėvų santykių ir jų psichologinių pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje tyrimui, gali naudoti psichologai, pedagogai, auklėtojai ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su įvairaus amžiaus vaikų tėvais (pradedant nuo priešgimdyvinio parengimo); psichologai ir psichoterapeutai - suaugusiųjų, porų ir šeimos konsultavime.

Teorinį kortų koncepcijos pagrindą sudaro [11]:

· M. Mahler separacijos-individuacijos teorija; 

· D. W. Winnicott‘o idėjos (veidrodinio atspindžio idėja, „pakankamai geros motinos" ir pereinamojo objekto koncepcija);

· E. Erikson‘o amžiaus tarpsnių periodizacija, įskaitant somatinį, socialinį vystymąsi ir socialinio Aš vystymąsi.

· P. Levin amžiaus raidos etapų koncepcija, išdirbta transakcinės analizės teorijos pagrindu [4];

· K. G. Jung‘o analitinė psichologija (archetipų ir  kolektyvinės pasąmonės teorija, integracijos, principai, aktyvaus įsivaizdavimo metodas) [13, 14].

Penkios rinkinio „IŠTAKOS" kortos, vaizduojančios įvairius gėlės augimo etapus - nuo sėklytės iki išsiskleidusio gėlės žiedo - metaforiškai atspindi vaiko raidos stadijas nuo gimimo iki 18 metų.

Panašiai, kaip ir auginant sodinukus, palankios sąlygos ir priežiūra įtakoja šaknų sistemos vystymusi ir augalas greitai auga, taip ir su žmonėmis - emociniai, sensoriniai, kognityviniai, dvasiniai vaiko gebėjimai formuojasi jo įgimto potencialo pagrindu ir didele dalimi priklauso  nuo patirties ir sąveikos su reikšminga aplinka raidos ir auklėjimo procese [3].

Kitose 103 kortose yra pavaizduotos įvairios situacijos, atsipndinčios vaiko sąveikos su supančia aplinka pozityvią ir negatyvią patirtį, „naudingą" ir „kenksmingą" tėvų, siblingų, bendraamžių bei kitų reikšmingų asmenų elgesį.

Kiekviena šių kortų  suteikia tiesioginę bei asociatyvinę erdvę tyrimui:

· tarpusavio santykiams su realiais vaikais;

· tarpusavio santykiams su vidiniu vaiku ir jo poreikių patenkinimu;

· objektinių santykių ir paslėptų scenarijų rolių atskleidimas sutuoktinių poroje ;

· o taip pat, traumos transliacijos proceso iš kartos į kartą užkirtimui;

Kaladė „IŠTAKOS" specialistų gali būti naudojama darbui su kontrperkėlimu, supervizijose.

Ankstyvosios vaikystės pergyvenimai prasiskverbia į pasąmonę ir ilgai ten saugomi, įtakodami elgesį, reagavimo būdus, apsauginius mechanizmus ir pan.

Аnalitinė teorija numato, kad įeidamas į kontaktą su kūdikiu, suaugusysis vėl susitinka su savo ankstyvosios vaikystės patirtimi. Šį emocinių būsenų, panašių su asimiliuotomis ankstyvojoje kūdikystėje, nesąmoningos indukcijos procesą psichoterapeutas patiria kontrperkėlime.

Kontrperkėlimas terapeutui sutinkant (konkorduojamas) reiškia empatinį terapeuto pojūtį to, ką pacientas, būdamas vaiku, jautė ankstyvojo objekto atžvilgiu.

Esant papildančiam (komplementariajam) kontrperkėlimui, terapeuto jausmai atitinka objekto pergyvenimus vaiko atžvilgiu. Klinikinėje supervizijos literatūroje aprašytas ir naudojamas paralelinių procesų fenomenas, kylantis iš tų pačių emocinių ir ikiverbalinių šaltinių [8]. Kortos gali tarnauti, kaip vertingas pagalbinis instrumentas kūno pojūčių, jausmų, asociacijų ir terapeuto minčių identifikacijai kontrperkėlime.

Motina ir saugumas ankstyvąjame amžiuje eina greta. Tiek fizinis, tiek emocinis apleistumas ir atskirtis, motiniško rūpesčio stygius sukelia alkį, baimę ir trūkumą. Toks vaikas, tapęs suaugusiu, tolesniame gyvenime dažniausiai negali realizuoti įgimtos savo programos, nesugeba formuoti stabilaus Ego ir įsisąmoninti savęs vertingumo. Žmogus, atskirtas nuo paties savęs, visą gyvenimą pergyvena, kad jo niekas nemyli, jis linkęs į depresines būsenas, savo elgesyje dažnai vadovaujasi aplinkinių  lūkesčiais ir vertinimu [1].

Pradedant pastojimo momentu, svarbų vaidmenį vaiko psichinėje raidoje atlieka tėvas. Kadangi pagal savo prigimtį jis psichologiškai stabilesnis, labai svarbu, kad nėštumo laikotarpiu jis palaikytų motiną ir padėtų jai susidoroti su nerimu. Po vaiko gimimo tėvas padeda individuacijos procesui, padėdamas atsiskirti nuo motinos, veikdamas, kaip išorino pasaulio įvaizdis. Stimuliuojančio aktyvių fizinių tėvo su vaiku žaidimų poveikio dėka, mažylis geriau įsisąmonina savo kūno dalis, savo kūniškąjį Aš.  Dar vienas svarbus tėvo vaidmuo kūdikystėje yra tai, kad jis padeda vaikui ugdyti gebėjimą reguliuoti agresiją. Jei tėvas emociškai ir fiziškai nepasiekiamas arba menkai pasiekiamas - tai negatyviai atsiliepia autonomijos ir savarankiškumo formavimuisi [5].

Tokiu būdu, pirmose dvejose raidos stadijose vaikas mokosi gyventi, džiaugtis, pasitikėti žmonėmis, šauktis pagalbos, saugiai tyrinėti pasaulį, reikšti jausmus ir pasitikėti savo pojūčiais, mokosi mąstyti, būti kūrybingu ir aktyviu [4].

Trečiosios raidos stadijos užduotys - nustatyti savo asmenybės identitetą, išmokti būtinų gyvenimui visuomenėje įgūdžių, išsiaiškinti vaidmenis ir paskirstyti valdžią santykiuose su kitais. Pirmasis ikimokyklinuko susitikimas su svetimu suaugusiuoju (vaikų darželio auklėtojai, ankstyvosios raidos mokyklų pedagogai ir kt.) veikia tarpusavio sąveikos su reikšmingais suaugusiaisiais ypatybes ateityje.  Neretai vaikui kyla vidiniai konfliktai dėl nesutarimų su siblingais šeimoje arba bendraamžiais vaikų kolektyve [12].

Ketvirtosios stadijos eigoje vaikai sužino daugiau apie struktūrą ir kuria savo pačių vidinę struktūrą. Tai apima taisyklių egzistavimo ir laikymosi būtinumo, laisvės supratimą, kurią suteikia naudingos taisyklės ir jų adekvatumas. Taip pat svarbus vertybių, kurių pagrindu šios taisyklės grindžiamos, patikrinimas. Kitas svarbus šios stadijos uždavinys - įgūdžių įvairiose gyvenimo srityse įgijimas[4].

Ir galiausiai, užduotys penktojoje stadijoje yra susijusios su savo tapatybės apibrėžimu, atsiskyrimas nuo tėvų, seksualumu ir kompetencijos augimu. Palanki ir sėkminga paauglio separacija, identiteto formavimasis (tame tarpe ir seksualinio) daugeliu atveju priklauso nuo tėvų brandos ir išminties, jų gebėjimo  kurti partneriškus santykius su bręstančiu sūnum ar dukra, santuokinių ir seksualinių santykių pasitenkinimo laipsnio.

Realiame gyvenime vaikų-paauglių krizė dažnai sutampa su tėvų vidurio amžiaus krize (dvasingumo ir naujos prasmės paieškos, senėjimo ir gyvenimo baigtinumo, depresijos pergyvenimas) [4].

Visumoje, tėvystė - svarbus psichoseksualinės raidos etapas. Tik tobulėjantys tėvai geba kurti harmoningus santykius su vaiku visose augimo stadijose, padėti sėkmingai spręsti raidos užduotis, palaikyti jo vertingumą ir unikalumą, išmokyti mylėti. Jei tėvų sugebėjimas vystytis ir mylėti sutrikdytas, jie nesąmoningai, naudodamiesi vaiku, gali tenkinti savo kontrolės, valdžios ir prestižo poreikius, realizuoti savo paslėptus ir aiškius norus.

Lėtinių sutrikimų vaiko auklėjime ir raidoje pasekoje iškyla amžiaus charakteriologinė raidos trauma.  Skirtingai nuo jos, šoko trauma susijusi su trumpalaikiu, netikėtu ir intensyviu poveikiu (fizinė ir seksualinė prievarta, katastrofos, avarijos, hospitalizacija ir kt.). Ilgalaikiais neišspręsto šoko simptomais gali būti įvairios fobijos, depresija, ribinis arba psichotinis elgesys.

Sielos traumų išgydymui yra labai veiksminga priemonė: teisingai papasakoti sau savo vienintelės ir nepakartojamos vaikystės istoriją ir vėl iš naujo pergyventi tiek malonius, tiek ir skausmingus, liūdnus jausmus, prisiminimus, įvykius. Rezultate žmogui atsiranda galimybė atstatyti savo Aš, grąžinti prarastą vertingumą, atrasti vidinę laisvę. Susitaikęs su savo gyvenimiška istorija, žmogus liaujasi buvęs nesąmoninga savo praeities auka ir gali prisiimti atsakomybę už savo paties likimą [9].

Jungiškosios krypties analitikas D. Kalsched‘as, ištyręs negatyvią ankstyvosios traumos įtaką žmogaus raidai, ypatingą dėmesį traumos terapijoje skiria saugios fizinės erdvės ir tarpasmeninės atmosferos sukūrimui, didžiąja dalimi dėl sapnų ir fantazijų medžiagos iškėlimo ir perdirbimo žaidmo forma. Drauge su tuo, rekomenduoja naudoti visas dailės terapijos formas, dėl to, kad jos leidžia atskleisti trauminį afektą greičiau nei metodai, akcentuojantys verbalinį darbą [6].  Simbolinis vaizdinys patenka giliau nei žodžiai, turi keičiančią jėgą, padeda atskleisti kūrybinį žmogaus potencialą [2]. Savo realaus psichologinio unikalumo,  susidedančio tiek iš galimybių, tiek iš apribojimų, įsisąmoninimą K. G. Jung‘as vadino individuacija [10].

Kortos „IŠTAKOS" padės apčiuopti ryšį su savo gelme, įsisąmoninti ir integruoti nesąmoningus aspektus į sąmonę, priimti savo gyvenimą kaip nepertraukiamą vystymosi procesą.

PRATIMŲ PAVYZDŽIAI

1.       Gyvenimo linija.

· Vedantysis siūlo pagalvoti apie gyvenimo kelią apskritai, apie aktualią probleminę situaciją arba konfliktą, prisiminti konkrečią laiko atkarpą iš gyvenimo arba krizinį įvykį.

· Iš sumaišytos kaladės dalyvis nežiūrėdamas (atsitiktinai) ištraukia penkias kortas, atverčia jas, išdėlioja įvykius chronologine tvarka ir pasakoja istoriją.

· Toliau vedantysis siūlo peržiūrėti penkias kortas, simbolizuojančias raidos stadijas („nuo sėklos iki besiskleidžiančios gėlės") ir išsirinkti iš jų tas, kurios tinka šiai situacijai.

· Dalyvis išsirenka tinkamas kortas ir išdėlioja jas virš „gyvenimo linijos" kortų, susiedamas įvykius su simboline stadijos išraiška.

Šio darbo rezultate galima atskleisti:

1)       dalyvio krizės stadiją;

2)       traumos „užblokuotus" vidinius asmenybės resursus; 

3)       vidinio vaiko ir vidinio tėvo rezonansą su emociniais ir elgesio sunkumais arba savo vaiko amžiaus krizėmis ir kt.

Pratimas taikomas tiek diagnostikai, tiek ir terapijai. Derinant kortas „IŠTAKOS" su „COPE" galima tęsti krizės įveikimo ir užblokuotų resursų aktyvizacijos kelių tyrimą. Psichologinių problemų ir tėvų nekompetencijos, susijusios su deficitais ir nepatenkintais poreikiais savo pačių vaikystėje, terapijai kaladę „IŠTAKOS" galima naudoti kartu su kortomis „PERSONA" ir „PERSONITA".

2.       Santuokinių (poros) santykių transformacija.

· Vedantysis pasiūlo peržiūrėti penkias kortas, simbolizuojančias raidos stadijas („nuo sėklos iki besiskleidžiančios gėlės"). Kiekvienas partneris išsirenka iš jų tą, kuri, jo manymu, atitinka santykių etapą poroje.

· Toliau iš kaladės „IŠTAKOS" kiekvienas iš partnerių ištraukia po dvi kortas, kurios simbolizuoja sunkumus tarpusavio santykiuose arba nemalonias situacijas iš poros gyvenimo pasirinktame etape.

Duotas pratimas apima du aspektus. Viena vertus, vedantysis ir dalyviai turi galimybę pamatyti, kokiame tarpusavio santykių etape yra pora ir dirbti ties šia tema. Kita vertus, pratimas padeda atskleisti objektyvių santykių įtaką, tėvų nuostatas ir programas sutuoktinių arba partnerių elgsenos modelyje esamuoju laiku, atrasti paslėptus šeimos scenarijus ir transgeneracinius ryšius.

· Toliau dalyviams siūloma ištraukti po dvi kortas iš kaladės „IŠTAKOS" arba „TANDOO" , kurios atspindi malonius egzistuojančius arba norimus momentus santykiuose.

· Vedantysis ir dalyviai ieško alternatyvių sprendimų, naujų bendravimo ir elgesio poroje  būdų, formuoja norimų santykių metaforą.

· Darbo eogoje svarbu skirti dėmesio šiems klausimams [7]:

3.       Vaikystės istorija

· Iš atverstų pagrindinės kaladės kortų, dalyviai išsirenka po vieną-dvi kortas kiekvienai iš penkių raidos stadijų, kurios sužadina pozityvius prisiminimus iš savo pačių vaikysės ir po vieną-dvi, kurios sužadina negatyvius prisiminimus.

· Dalyvis chronologine tvarka  nupasakoja įvykius iš vaikystės.

· Vedantysis pagal galimybę siūlo išvesti paralelę tarp asmeninės pasakotojo vaikystės istorijos ir žinomų jam pasakų ar mitų. 

· Aktualizuojant sunkius prisiminimus, traumines patirtis, kaip resursą emociniam palaikymui ir gydymui galima rekomenduoti naudoti papildomas kortas iš kaladės „MORENA".

· Dalyvis iš suaugusiojo pozicijos gali pasiūlyti savo vidiniams vaikui meilę ir palaikymą, saugumą, pagalbą patenkinant nepatenkintus vaikystės poreikius.

· Analizuojamas ryšys tarp vaikiškų problemų vystymosi ir  problemų suaugusiame amžiuje.

· Pabaigti pratimą galima palaikančių frazių vaiko raidai pasirinkimu ir ištarimu garsiai.

4. Kortų „IŠTAKOS" naudojimas supervizijoje.

· Psichoterapeutui pristačius atvejį, kortos ant stalo guli atverstos, nugarėle į apačią.   

· Klausydamas istorijos ir sekdamas savo emocines reakcijas, kūno pojūčius ir asociacijas (kontrperkėlimas), supervizorius išsirenka vieną-dvi kortas, kurios simbolizuoja jo kontrperkėlimą.

· Grupinėje supervizijoje kiti dalyviai atlieka tuos pačius veiksmus.

· Supervizorius ir grupės dalyviai komentuoja kortų pasirinkimą.  

· Psichoterapeutas analizuoja gautą grįžtamąjį ryšį ir susieja su savo situacijos supratimu.

· Supervizorius ir grupės dalyviai išdėlioja dar po vieną-dvi kortas, simbolizuojančias darbo perspektyvas.

· Aptarimas.

2017 m. balandžio 22 d. VILNIUJE
vyks
seminaras-praktikumas

SUGRĮŽIMAS PRIE IŠTAKŲ

Vaikų-tėvų santykių tyrimas, darbas su „vidiniu vaiku"
ir šeimos terapija, naudojant metaforines asociatyvines kortas
su Marija Ganuškina

SKAITYTI PLAČIAU 

Literatūra.

1)       Аспер, К. Психология нарциссической личности. Внутренний ребенок и самооценка / К. Аспер. - М. : Добросвет, Издательство «КДУ», 2008. – 365 с.

2)       Виртц, У. Убийство души: Инцест и терапия / У. Виртц. – Пер. с нем. – М. : Когито-Центр, 2014. – 293 с.

3)       Герхардт, С. Как любовь формирует мозг ребенка / С. Герхардт. – Пер. с англ. – М. : Этерна, 2012. – 320 с.

4)       Гусаковский, В. Е. Психологический тренинг. Школа родителей / В. Е. Гусаковский, А. В. Палагин. – В сб.: / Технологии социально-психологических тренингов. Редакц.-издат. центр консорциума «Социальное здоровье России». – М., 2001.

5)       Калина, О. Г. Роль отца в психическом развитии ребенка / О. Г. Калина, А. Б. Холмогорова. – М. : Форум, 2011. -- 112 с.

6)       Калшед, Д. Внутренний мир травмы: Архетипические защиты личностного духа / Д. Калшед. – Пер. с англ. – М. : Когито-Центр, 2015. -- 398 с.

7)       Кэмп, Р. Карты любви / Р. Кэмп. – Мн. : Крон-Пресс, 1998. -- 384 с.

8)       Мак-Вильямс, Н. Психоаналитическая диагностика: Понимание структуры личности в клиническом процессе / Н. Мак-Вильямс. – М. : Независимая фирма «Класс», 2007.– 480 с.

9)       Миллер, А. Драма одаренного ребенка и поиск собственного я / А. Миллер. – Пер. с нем. – М. : Академический проект, 2001. -- 144 с.

10)    Стайн, М. Принцип индивидуации: О развитии человеческого сознания / М. Стайн. – Пер. с англ. – М. : Когито-Центр, 2009. – 176 с.

11)    Тайсон, Ф. Психоаналитические теории развития / Ф. Тайсон, Р. Л. Тайсон. – Пер. с англ. – М. : Когито-Центр, 2006. – 407 с.

12)    Хухлаева, О. В. Тропинка к своему Я: Программ формирования психологического здоровья у младших школьников \ О. В. Хухлаева. – М. : Генезис, 2001. – 280 с.

13)    Юнг, К. Г. Душа и миф. Шесть архетипов / К. Г. Юнг. – Пер. с нем. – Мн. : Харвест, 2004. – 400 с.

14)    Юнг, К. Г. Психология бессознательного / К. Г. Юнг. - Пер. с нем. – М. : ООО «Издательство АСТ»; «Канон+», 2001. – 400 с.

Marija Ganuškina, Baltarusija
(Ганушкина Мария Петровна)

Psichoterapeutė, pediatrė, neurologė, Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos (IAAP) kandidatė. Psichologinė praktika – nuo 2000 m.

Praktiniame darbe naudoja jungiškąją smėlio terapiją, metaforines asociatyvines kortas, simboldramą, psichodramą, meno terapiją ir pasakų terapiją. Publikacijų autorė temomis: psichosomatinių ir neurotinių sutrikimų psichoterapija, vaikų-tėvų santykių diagnostika ir korekcija. 

Sisteminių sprendimų institutas, VšĮ, Vilnius
www.konsteliacijos-d.lt