VšĮ SISTEMINIŲ SPRENDIMŲ INSTITUTAS

  • Šeimos konsteliacijos
  • Psichologinis konsultavimas
  • Seminarai, paskaitos, mokymai

Kontaktai:
Tel.: +370 620 91691, +370 637 74700

el.p.: info@konsteliacijos.lt

 


lt ru
 
   
Integratyvioji Traumų Terapija 2021-2024
INTEGRATYVIOJI TRAUMŲ TERAPIJA
2021-2023

Nuo 2021 m. lapkričio 13 d. internetu (online)

trauma-therapy.jpg

Konsultavimo ir sisteminių sprendimų instituto IKSR (Maskva) programa, skirta kvalifikacijos kėlimui: psichologams, psichoterapeutams, gydytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, psichologijos studentams bei kitiems pagalbos sričių specialistams.

Ne specialistams (asmeniniam augimui) keletas žmonių galės dalyvauti po atskiro pokalbio.

Programos tikslas: pažintis su teoriniais traumų terapijos pagrindais, į resursus orientuotos terapinės pozicijos formavimas, traumų terapijos praktinio darbo mokymąsis ir įgūdžių įsisavinimas.

Kadangi psichologinių traumų terapijos procese svarbu ne tik žinios, o ir praktinių gebėjimų, įgūdžių įvaldymas, bei paties terapeuto asmeninis potencialas darbui su trauma, šiuose mokymuose yra nemažai  praktikos, supervizijų, ir asmeninė terapija traumų terapijos kontekste.

Mokymuose dalyviai įgyja ir asmeninio profesinio perdegimo profilaktikos instrumentus, mokosi jais naudotis.  

Kiekvieno modulio teorinė ir praktinė medžiaga papildo prieš tai buvusių modulių medžiagą. Pradžioje dalyviai gauna bendrą teorinį ir praktinį supratimą apie darbo su trauma modelį. Vėliau jis išplečiamas, praturtinamas ir paverčiamas gyvu darbo su trauma algoritmu. 


Programos paskirtis, auditorija

Gautos žinios ir įgūdžiai yra naudingi visiems, kurie dirba su žmonėmis, kaip jų pagalbininkai. Požiūris, pateikiamas šioje programoje ir darbo su įvairiomis psichinės traumos rūšimis technikos praplės bet kurios psichoterapijos krypties ar praktinio konsultacinio darbo specialisto galimybes ir sukurs saugų pagrindą tolimesniam praktiniam darbui.

Mokymai bus naudingi ne tik įvairių sričių psichoterapeutams, psichologams, o taip pat ir kitų pagalbos profesijų specialistams ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniškai. 


Mokymo forma

Mokymai ir praktika grupelėse internetu (online) - maždaug kartą per mėnesį, savaitgaliais, o taip pat, ir savarankiškas darbas. Esant galimybei planuojama kelios sesijos gyvai, Vilniuje.

Mokymai vyks rusų kalba. Dalyviams pageidaujant, bus vertimas į lietuvių kalbą.

PLATESNIS MOKYMŲ PLANO APRAŠYMAS


Darbo su kūnu aspektas mokymuose.

Nors su į kūną orientuoto darbo su trauma mokymams yra skirtas atskiras modulis, kūno praktika yra sutinkama kiekviename programos modulyje. Pratimai su kūno patyrimu kiekviename modulyje yra nukreipti formuoti ir vystyti pagrindinius kūno resursus darbui su psichologine trauma- gebėjimą būti įžemintu, centruotu, suvokti savo ribas. Tai logiškai papildo pateikiamą keturfazį darbo su trauma modelį. Įgyta patirtis praplės psichologinio-terapinio darbo galimybių su kūnu arsenalą ir taps naudinga pačiam terapeutui, o taip pat galės būti naudojama kaip kūno technika bet kuriame psichologinės pagalbos, terapijos formate.

 

Programa paremta šių krypčių metodologija ir technikomis:

- Psichodinaminė vaizduotės traumos terapija (Psychodynamic imaginative trauma therapy: Luise Reddemann).

- Somatinis patyrimas (Somatic Experiencing: Peter A. Levine).

- Integralinė somatinė psichoterapija (Integral somatic psychotherapy: Raja Selvam).

- Kūno-Proto geštalto terapija (BodyMind gestalt therapy (BMGT): Arye Burshtein).

- Sisteminė-fenomenologinė psichoterapija ir sisteminės konsteliacijos dirbant su tėvų-vaikų, partnerių santykiais; psichosomatika, vidine asmenybės struktūra, prieraišumo sutrikimais, psichinėmis traumomis (Gunthard Weber, Hunter Beaumont, Stephan Hausner, Gunhild Leila Baxa, Ursula Franke-Bryson, Franz Ruppert, Freda Eidmann).

- Psichodrama ir sociometrija (Psychodrama and sociometry: Jacob Levy Moreno, Marcia Karp, Grete Leutz).

- Šokio judesio terapija (Dance movement therapy: Marian Chace, Mary Wigman, Trudi Schoop, Mary Whitehouse).

- Bodinamika - Somatinė raidos psichologija (The Bodynamic - Somatic Developmental Psychology:  Lisbeth Marcher).

I.    MOKYMOSI MODULIAI - TEMOS:

1. Įvadas į traumos terapiją. Darbo su trauma pagrindai. Terapinė pozicija. Retraumatizacijos profilaktika. Keturfazis darbo su trauma modelis.  Diagnostikos fazė. Stabilizacijos fazė.

2. Darbo su kūnu svarba ir galimybės traumų terapijoje. Atsargumas darbe su kūnu. „Kūno mąstymo" formavimas. Retraumatizacijos profilaktika.

3. Stabilizacijos fazė. Darbas su ego būsenomis stabilizacijos fazėje. Vaidmenų klasteriai.

4. Konfrontacijos su trauma fazė. Konfrontacijos su trauma prielaidos. Konfrontacijos su trauma technikos. Ūmios psichologinių traumų fazės, pasireiškimo formos.

5. Integracijos fazė. Sceninių technikų naudojimas įvairiose darbo su trauma fazėse. Sisteminių konsteliacijų ir psichodramos metodų naudojimas. Darbo su emocinės, psichologinės, fizinės ir seksualinės prievartos traumomis ypatumai.

6. Praktiniai darbai prižiūrint supervizoriui, procesų analizė. Galutinė sertifikacija.

 

Su išsamiu programos turiniu galite susipažinti ČIA

 

II. PRAKTIKUMAI - dalyvavimas praktinėse traumų terapijos sesijose ir asmeninis praktikavimąsis.
Po kiekvienos modulio dalies, viso - 10 vnt po 6 akad val., viso - 60 akad.val.

Šis praktikumas - tai mokymasis iš praktinio savo ir kitų darbo bei terapeuto profesinės tapatybės palaikymas. Dalyviai pakaitomis dirba tarpusavyje, pagal poreikį kreipdamiesi pagalbos į grupę ir vedantįjį. Daug dėmesio skiriama terapeuto palaikymui darbo procese ir po jo. Kiekvienos terapijos sesijos proceso analizė suteikia terapeutui grupės ir vedėjo paramą, suvokimą jo „aklųjų vietų" ir tai, kaip jis gali save palaikyti darbo metu ir po jo. Klientui - padeda pradirbti sesijoje iškeltą medžiagą, prasidėjusius procesus. Stebėtojai turi galimybę mokytis iš kitų patirties.


III. SAVARANKIŠKAS DARBAS intervizinėse grupėse. 32 akad.val
Savarankiški susitikimai mažose grupelėse po kiekvieno modulio po 4 akad val.
Tikslas - pratimų, gautų modulyje atlikimui ir gebėjimų lavinimui.

Kiekviena grupė privalo gauti dvi supervizijas per visą mokymosi laiką.

 

IV. ASMENINĖ TERAPIJA. 40 akad. val. (30 sesijų po 1 val.)

Privaloma sąlyga sertifikacijai - asmeninė individuali terapija arba asmeninė terapija grupėje  mokymosi proceso metu - traumų terapijos kontekste. Tai palaiko studentus mokymosi procese ir suteikia galimybę pamatyti, pajausti traumos terapeuto darbą. Studentams yra pateikiamas sertifikuotų traumos terapeutų sąrašas ir suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Šioje programoje akredituoti traumų terapeutai dirba rusų kalba*.

*Tiems, kurie pageidauja asmeninės terapijos lietuvių kalba, bus organizuojamos atskiros grupelės, kuriose su vertimu grupinės terapijos sesijos truks po 2-3 valandas. Bendra grupinės terapijos sesijų trukmė – 90 val. (atitikmuo - 1val. individualios terapijos = 3 val.  terapijos grupėje). Susitikimų skaičius – 30-45 sesijos. 

.
V. INDIVIDUALIOS UŽDUOTYS.

Individualios užduotys studentams siūlomos su tikslu, kad jie sėkmingai įsisavintų traumų terapijos mokymų medžiagą ir ugdytų gebėjimus, atsižvelgiant į kiekvieno studento patirties ypatumus ir pasiruošimo lygį.

 

PAPILDOMOS GALIMYBĖS, kuriomis gali pasinaudoti šios programos studentai, savo asmeniniam ir profesiniam augimui.

.
Išvažiuojamieji 7 dienų trukmės intensyvai - vyksta Maskvoje.

Programa numato galimybę dalyvauti psichologiniuose intensyvuose: pirmame - kaip klientui, kituose  - kaip terapeutui ar klientui. Intensyvai vyksta kartą per metus (vasarą arba žiemą) gražiose vaizdingose vietose, kuriuose numatomas gilus pasinėrimas į savo asmeninį vidinį turinį, bendravimas su kolegomis, galimybė gauti papildomų terapijos, supervizijos valandų, o taip pat pasidalinti patirtimi, pravesti demonstracijas ir gauti traumos terapeuto darbo patirtį su supervizija.

 

Programos vadovė ir autorė – apie programą
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Dalyvių atsiliepimai

KURSO DĖSTYTOJAI:

natalja_andrejeva.jpgProgramos vadovė ir autorė - Natalja Andreeva, psichologė, traumų terapijos, į kūną orientuotos terapijos, sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos terapeutė, IKSR dėstytoja ir supervizorė, terapinių grupių vedančioji.

Plačiau apie specialistę

 

 

svetlana_jusupova.jpgSvetlana Jusupova - psichologė, traumų terapijos terapeutė, sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos, meno terapijos specialistė. IKSR dėstytoja ir supervizorė, terapinių grupių vedančioji.
Plačiau apie specialistę

 

 

 

svetlana_aleinikova.jpgSvetlana Aleinikova - psichologė, psichologijos dėstytoja, traumų terapijos terapeutė, į kūną orientuotos terapijos terapeutė, metodo „gydymas prisiminimais" fasilitatorė, žaidimų praktikė.
Plačiau apie specialistę

 

 

 

(dėstytojų sąrašas eigoje gali būti papildytas)


IŠSAMUS PROGRAMOS TURINYS PAGAL MODULIUS

 

1 modulis

Įvadas į traumos terapiją.  Darbo su trauma pagrindai. Terapinė pozicija. Retraumatizacijos profilaktika. Keturfazis darbo su trauma modelis.  Diagnostikos fazė. Stabilizacijos fazė.

Тeorija.

Šiuolaikinių traumos terapijos metodų apžvalga. Psichinės traumos apibrėžimas. Traumos atsiradimo mechanizmas. Traumos fiziologija. Neurofiziologijos tyrimų duomenys apie procesus, vykstančius smegenyse psichinės traumos metu. Gynybos nuo traumos faktoriai. Rizikos faktoriai. Traumų klasifikacija ir rūšys. Šoko, situacinės traumos ir raidos traumos.

Pagrindiniai potrauminių sutrikimų simptomai. Traumos pasekmės. ŪTS (Ūmus trauminis sutrikimas). PTSS (Potrauminio streso sutrikimas). Veiksniai, turintys įtakos potrauminio streso vystymuisi. Traumos ir kitų psichikos sutrikimų ryšys. Psichosomatiniai susirgimai, kaip traumos pasekmė. Vaikų psichologinių traumų testavimas, tyrimas.

Traumos terapeuto pozicija, mąstymas. Orientacija į resursus. Pozityvaus mąstymo ugdymas. Darbo su įvairiomis traumos rūšimis specifika. Retraumatizacijos profilaktika.

Keturfazis darbo su trauma modelis. Kontaktas ir diagnostika. Terapinių santykių ypatumai. Pagrindiniai diagnostikos instrumentai. Simptomų įvairovė esant lėtinei traumai ir diagnostikos sunkumai. Stabilizacija. Darbo su trauma prielaidos. Darbo su traumuotais žmonėmis ypatumai. Atsparumas. Resursų samprata. Resursų tipai. Traumos terapeuto resursinio mąstymo formavimas. Resursų naudojimas darbe su trauma. Vizualizacijos technikos. Technikos, nukreiptos sukurti ir sustiprinti kliento resursus ir savęs priėmimą. Vidinio stebėtojo ugdymas. Distancijavimosi nuo trauminio įvykio technikos. Disociacijos požymiai. Kliento išvedimo iš disociacijos būsenos būdai. Vizualinio-kūno darbo su resursine vieta technika.

Literatūra traumos terapijos tema.

 

Praktika

Stabilizacijos darbo demonstravimas su programos dalyviais.

Praktinės patirties įgijimas pratimuose:

•    pozityvus mąstymas ir būsenos stabilizavimas,
•    grįžtamasis saugumo pojūtis,
•    psichohigienа,
•    trauminių pergyvenimų kontrolės susigrąžinimas,
•    greitas gįžimas į realybę, čia ir dabar,
•    resursinės vietos sukūrimas traumuotai daliai.

 

2 modulis

Darbo su kūnu galimybės traumos terapijoje. Būtinybė ir atsargumas darbe su kūnu. „Kūno mąstymo" formavimas. Retraumatizavimo profilaktika.

Teorija

Įvadas į „į kūną orientuotą traumos terapiją". Psichinės traumos fiziniai požymiai. Kūno rezonansas. Išvedimo iš trauminio išgyvenimo būdai. Darbo su kūnu indikacijos ir kontrindikacijos. Retraumatizavimo profilaktika.

Kūno resursai. Įsižeminimas. Įcentravimas. Ribos. Ribų formavimas. Ribų rūšys. Fizinės ir psichologinės ribos.

Šoko trauma. Darbo su šokine trauma principai. Veiksniai terapinėje sesijoje. Darbo su kūnu galimybės dirbant su šoko trauma. Traumos verpetas. Išgijimo verpetas.  Gydantis dialogas tarp dviejų būsenų. Titravimo technika. Susiskaldymas ir perdėtas sukibimas. SIBAM modelis (pojūtis, įvaizdis, elgesys, afektas ir prasmė) ir jo vaidmuo terapinėje struktūroje. Trauminio sukibimo perdirbimas ir sistemos visuminės patirties lanksčių tarpusavio ryšių atstatymas.

Išvedimo iš trauminio pergyvenimo būdai per kūniškąjį suvokimą. Energetinės iškrovos požymiai.

Retraumatizavimo profilaktika. Darbas su nepakeliamais išgyvenimais. Jausmų pergyvenimas, išjautimas kūne. Darbas plečiant kūno talpą jausmų pergyvenimui.

Traumos atsiradimo mechanizmas. Darbas su neužbaigtomis kūno reakcijomis.  Neužbaigta kovos reakcija. Kovos reakcijų kūne pasireiškimai. Darbo su agresija technikos. Neužbaigta pabėgimo reakcija. Paruošiamieji pratimai koordinacijai.

Аgresija - kaip reakcija į nepatenkintus poreikius. Vaizdinių naudojimas darbe su kūnu. Kūno darbas su nepatenkintais poreikiais, naudojant gyvūno vaizdinį.

Praktika

Darbo su kūnu demonstracija su programos dalyviais.

Praktinės patirties įgijimas pratimuose:

•    vidinio stebėtojo ugdymui,
•    stabilizacijai (įsižeminimui, darbui su atramomis, įsicentravimas),
•    savo ribų ištyrimui,
•    ryšių tarp SIBAM elementų ištyrimui,
•    susijungimui su resursiniais pojūčiais kūne,
•    titravimui,
•    energijos pabudinimui kūne,
•    kovos ir bėgimo reakcijų užbaigimui.

 

3 modulis

Stabilizacijos fazė. Darbas su ego būsenomis stabilizacijos fazėje. Vaidmenų klasteriai.

Teorija

Asmenybės susiskaldymas po traumuojančios patirties. Sveikų dalių požymiai. Traumuotų dalių požymiai. Išgyvenančių dalių požymiai. Terapinio darbo rėmai. Darbas su vidinėmis dalimis. Darbas su resursinėmis vidinėmis dalimis.  

Darbas su sužeistomis vidinėmis dalimis ir su joms susijusiais jausmais. Darbas su blokuojančiomis vidinėmis dalimis. Darbas su įsitikinimais, nuostatomis, blokuojančiais judėjimą link gyvenimo. Vidinis kliento gyvenimo paveikslas, žemėlapis. Darbas su vidinėmis dalimis darbe su vaikais. PTSS - potrauminio streso sutrikimo ir psichozės skirtumai. Piešimo technika su paplojimais.

Praktika

Darbo su vidinėmis dalimis demonstravimas su programos dalyviais.

Dalyvių praktinės patirties įgijimas pratimuose:

•    psichohigienai, būklės stabilizacijai,
•    resursų ir savęs priėmimo sukūrimui bei sutvirtinimui,
•    patirties vientisumo pagal SIBAM modelį suvokimui,
•    „Susitikimas su sužeistomis dalimis“,
•    „Susitikimas su savo resursinėmis dalimis“,
•    darbui su blokuojančiais įsitikinimais. 

4 modulis

Konfrontacijos su trauma fazė. Konfrontacijos su trauma prielaidos. Konfrontacijos su trauma technikos. Ūmi potrauminė fazė, jos formos. Pagalba žmonėms, esantiems ūmioje potraumėje fazėje.

Теоrija

Konfrontacijos fazė. Monotrauma. Kaip dirbti su monotrauma. Darbo su monotrauma technikos. Darbas su vaikais.

Kompleksinis traumuotumas. Konfrontacijos su trauma prielaidos esant kompleksiniam traumuotumui. Disociacijos požymiai. Darbo su kompleksiniu traumatizavimu principai. Vidinio stebėtojo technika. Ekrano technika. Klausimynas.

Naktiniai košmarai. Darbo su naktiniais košmarais technikos.

Kontakto atradimo su tuo, su kuo neįmanoma jo užmegzti fiziškai, technikos. 

Nelaimingi atsitikimai, katastrofos. Taisyklės asmeniui, atvykusiam padėti į įvykio vietą. Kaip padėti greičiau sugrįžti į save ir nuraminti.

Darbas su kūno saviorganizacija pagal SIBAM modelį. Technikos, pagerinančios gebėjimą suvokti kūno pojūčius.

Šeimoje veikiantys gynybos mechanizmai. Kūno darbas su vaikais. Struktūruoto piešimo technika.

Praktika

Darbo su kompleksiniu traumuotumu demonstravimas.

Dalyvių praktinės patirties įgijimas pratimuose:

•    psichohigiena, būsenos stabilizavimas, saugios erdvės sukūrimas,
•    išvedimas iš disociacijos būsenos,
•    teisingo elgesio su klientais įsivaizduojamose traumuojančiose situacijose tyrinėjimas,
•    tyrinėjimas to, kas svarbu vaikams, išgyvenusiems traumą,
•    darbas su monotrauma,
•    kūniško suvokimo įvairiose situacijose tyrinėjimas,
•    struktūrinio piešimo technikos,
•    stebėjimo technikos, esant konfrontacijai su trauma,
•    ekrano technikos, esant konfrontacijai su trauma,
•    laiško rašymo technikos.

5 modulis

Integracijos fazė. Sceninės technikos įvairiose darbo su trauma fazėse. Sisteminių konsteliacijų ir psichodramos metodų naudojimas.

Теоrija

Sisteminių konsteliacijų ir psichodramos technikų naudojimas keturfaziame darbo su trauma modelyje individualiame proce se. Pagrindinės psichodramos technikos. Keitimasis vaidmenimis. Dubliavimas. Veidrodis. Sisteminių konsteliacijų technikos.  Pavaduojančiojo patyrimas. Kontekstų atskyrimas. Sceniniai terapijos metodai, kaip terapinio distancijavimosi būdas.

Sceniniai darbo metodai kontakto užmezgimo ir diagnostikos fazėje. Terapinių santykių ypatumai. Terapeuto pozicija. Kūno rezonanso, neverbalinių kliento signalų naudojimas. Terapeuto kontrperkėlimo jausmai diagnoztikos fazėje. Diagnostika, taikant sistemines konsteliacijas per psichodramos vaidmenų keitimosi techniką. Disocijuotų dalių atradimas, išreiškimas.

Darbo su  emocinės, psichologinės, fizinės ir seksualinės prievartos traumomis ypatumai.

Sceniniai darbo metodai stabilizacijos fazėje. Užduotys. Terapeuto kontrperkėlimo jausmai stabilizacijos fazėje. Resursinės konsteliacijos. Orientacija į resursus.

Fizikinė-kūniškoji išraiška - kaip būdas pasinerti ir ištirti trauminį turinį.  Laiko skalė. Trauminio įvykio diagnostika.

Sceniniai darbo metodai konfrontacijos su trauma fazėje. Prielaidos konkrečios trauminės situacijos konsteliacijai. Monotrauma. Kompleksinė trauma. Spontaniška trauminės situacijos ekspozicija. Titravimo technika sisteminėse konsteliacijose. Darbo su resursine vieta ypatumai. Susiskaldymo požymiai.

Konsteliacijų, psichodramos ir darbo su kūnu integracija individualaus darbo kontekste. Darbas su inkarais, vaizduote.

Integracijos fazė. Perėjimo į sveiką realybę sunkumai. Vientisumas, kaip resursas. Resursinių dalių, dalių-blokuotojų ir sužeistos dalies ekspozicija. Vidinės erdvės organizavimas gyvenimo situacijos pagerinimui dėl konkrečios užduoties realizavimo.  Subasmenybės: Suaugęs, Tėvas, Vaikas.

Kitų vidinių komponentų integracija. Nuo traumos išgijusio žmogaus perėjimo į naują realybę ritualai.

Praktika

Konsteliacinių ir psichodramos technikų naudojimo įvairiuose darbo su trauma etapuose individualiame setinge demonstravimas.

Dalyvių praktinės patirties įgijimas pratimuose:

    •   dalies, reaguojančios į konkretų trigerį ir pagalbos jai paieškos tyrimas,
    •   distancijavimosi nuo trauminio pergyvenimo technikos,
    •   disocijuotų dalių atradimas ir jų vaidmens vidinėje erdvėje nustatymas,
    •   kontekstų atskyrimai,
    •   susijungimas su resursais,
    •   terapinis suaugusios ir sužeistosios (jaunesnės) dalies atskyrimas ir darbas su sužeistąja dalimi,
    •   vidinių konfliktuojančių dalių suvokimas, kontaktas su jomis ir konflikto išsprendimas,
    •   titravimo technikos,
    •   vidinių komponentų integracija,
    •   praeities, dabarties ir ateities integracija.

6 modulis

Supervizija. Baigiamoji sertifikacija.

Gautų įgūdžių įtvirtinimas. Praktinis darbas prižiūrint supervizoriui su proceso analize. Baigiamasis sertifikavimas.

Ypatingas dėmesys skiriamas studentų supratimui apie terapinės pozicijos ypatumus, gebėjimus naudoti gautas žinias, kreiptis pagalbos, rūpintis savimi ir gebėjimas tinkamai apsieiti su jo asmeniniu vidiniu turiniu. 

 

REGISTRACIJA   

Grįžti į pradžią

psichologė-psichoterapeutė Natalja Andrejeva apie autorinę mokomąją programą INTEGRATYVIOJI TRAUMŲ TERAPIJA:

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

andrejeva apie autorine programa.jpg

 

Aš pati praėjau keletą traumų terapijos mokymų programų. Pirmoji programa buvo orientuota į kūną - somatinis patyrimas pagal Peter Levine. Joje aš gavau labai daug patirties kaip klientė ir pamačiau, koks nuostabus dalykas yra darbas su kūnu, ypač dirbant su ikiverbalinėmis traumomis, iki kurių jokiu kitu būdu nenusigausi.

Toliau aš praėjau darbo su vaizduote programą. Joje buvo darbas būtent su vaizdiniais. Ir aš jutau, kaip prie viso to trūksta kūno, tiesiog labai trūko.

Ir kokiose programose aš besimokiau, man visuomet kažko vis trūkdavo - t. y. nepavykdavo sukurti visuminio darbo su trauma modelio vaizdinio. Ir man iškilo sąmoninga užduotis - pačiai sukurti šį pilną darbo su trauma modelį. Rezultate - palaipsniui gimė ši programa, kuri savyje talpina ir darbą su kūnu, ir su vaizdiniais, ir sceniniais darbo metodais: psichotrauminiais, konsteliaciniais.

Iš tiesų, technikos, kurios yra taikomos - tai dar ne svarbiausia. Todėl, kad traumų terapijoje galima taikyti pačias įvairiausias technikas: kokį metodą bežinotum ir būtum įvaldęs, viską gali atnešti į traumų terapiją ir atvirkščiai - iš traumų terapijos į savo metodą.

Klausimas: kuo skiriasi traumų terapeutas nuo įprasto psichoterapeuto?

Tai pozicija - terapine pozicija. Žinojimas, kas yra trauma, kokie jos mechanizmai, kas vyksta su žmogumi, pergyvenančiu traumą (kokie procesai vyksta smegenyse ir t.t) -  labai svarbus komponentas, kuris padeda terapeutui suprasti, kaip elgtis. Pirmame plane - saugumas.

Nedaug reikia, kad traumuotas žmogus pasijustų nesaugiai. Koks nors tiesus klausimas, pokštas, provokacija ar kt. gali išprovokuoti nesaugumo jausmą, todėl  čia turi būti ypatingas elgesys - viskas orientuota į saugumą. O sukurti saugius santykius su traumuotu žmogumi būna ne taip paprasta, nes jei žmogus turi didelę nesaugumo santykiuose patirtį, tai patys santykiai tampa trigeriu. Todėl terapinė pozicija - tai buvimas „aš su tavimi". Kai kontrolė atiduodama žmogui.

Ne visuose metoduose tai priimtina. Čia turi būti visiškas tikslumas ir aiškumas.

Traumoje kontrolė pilnai prarandama ir mums nėra reikalo provokuoti traumuoto žmogaus, kad jis imtų jausti įtampą. Dėl šios priežasties, kuo daugiau kontrolės žmogus turės - tuo saugiau jis jausis.

Šį paprastą žodį „buvimas", nelabai paprastai kartais mums pavyksta įsisavinti. Ypatingai jauniems, pradedantiems terapeutams, kuriems visuomet norisi kažką padaryti, padėti. Jie nesupranta, kad tiesiog buvimas - „aš čia dėl tavęs", daug ko vertas.

Dauguma klientų neturėjo tėvų dėmesio vaikystėje,  o čia ir dabar, šią valandą ar pusantros (kiek kas dirba) - aš čia dėl tavęs. Ir man įdomu viskas, kas su tavimi vyksta. Ši dalis - tai pagrindas, ant kurio vėliau gula visos technikos.

Kad ir koks gabus bebūtų studentas, šauniai įsisavinantis visas technikas, tačiau jei jis negeba sulėtinti savo tempo, sustoti ir apskritai nustoti ką nors daryti, o tiesiog būti su žmogumi, - tuomet bus labai sunku tapti traumų terapeutu. 

To mes visąlaik ir mokomės. Todėl traumų terapeuto pozicija - tai tiesiog kvintesencija.

Programos užduotis - ne tiesiog suteikti žinių, o ir išleisti kompetetingus traumų terapeutus. Galbūt jie bus dar tik pradedantys, tačiau svarbiausia - jie jau bus įsisavinę traumų terapeuto poziciją. Visa kita - patirtis - ateis su laiku. Svarbiausia - atsargumas ir rūpestingumas. Ir darbas su savo agresijos įsisąmoninimu. Todėl, kad klientai, kurie patyrė prievartą, labai dažnai tikrina, provokuoja ir terapeutas gali jausti tuos pačius jausmus (pvz., agresiją), kuriuos jautė tėvai vaiko atžvilgiu. Dėl to, labai svarbu turėti kontaktą su savo paties agresija, kad netraumuotume kliento.

Be abejo, mes turime teisę į savo jausmus, tačiau aš čia, dabar - dėl kliento, todėl klausimas: kaip man tvarkytis su savo jausmais, kad pasirūpinčiau ir savimi, ir klientu?

Pagrindinė užduotis - tai, ko mes dar iškart mokomės programoje - tai rūpintis savimi - ta savo dalimi, kuriai reikia rūpesčio. Pradžioje tą ištyrinėjame. Vienas, jau ilgai dirbantis psichoterapijos srityje, supranta apie save daugiau, o kitas -  gal ir nelabai supranta. Svarbu skirti komfortą ir diskomfortą: nuo ko man dabar kažkaip nelabai gerai? Tam, kad nelaukti, kol taps visai blogai, o jau dabar atsekti, kas šiuo metu su manimi ne taip, ir ką aš galiu dabar dėl savęs padaryti. Nes vėliau, traumų terapeuto užduotis - viso to mokyti klientą. Jei žmogus geba savimi rūpintis, kokios tuomet problemos gali būti? Jokių.

Rūpintis savimi - tai nereiškia, jog aš viską dėl savęs darau pats. Tai reiškia - kad aš suprantu savo poreikius ir žinau, kur, į ką kreiptis, jei man reikalinga pagalba ir gauti šią pagalbą - gebėti ją priimti. Tai, vėlgi, darbas su trauminiu prisirišimu, nes daugumai žmonių, kurie turi prieraišumo sutrikimų, sunku imti: sunku priimti pagalbą, prašyti pagalbos.

Visos programos eigoje, mes mokomės daug resursinių technikų, praktiškai taikydami jas sau. Svarbi užduotis - pertvarkyti savo mąstymą tokiu būdu, kad pirmiausiai matytume ne traumą, o kliento resursus: iš kur jam padėti juos gauti; pamatyti, kur jame yra energija, ir tikėti, kad jis turi resursų.

Be abejo, studentai tą praeina per save - visus pratimus mes atliekame praktiškai taikydami sau.

Programos eigoje, studentai įgyja asmeninį stabilumą ir daugelis sako, kad pasikeitė jų pačių gyvenimas - po traumų terapijos mokymų atsiranda kažkokia kita gyvenimo kokybė.

Ir nors aš norėčiau išauginti nuostabius traumų terapeutus, tačiau jei kažkuris ir neis dirbti traumų terapeutu, jis jau bus daug sveikesnis žmogus, kuris gebės pasirūpinti savimi ir galbūt tinkamiau reaguoti į traumuotus artimuosius, pažįstamus.

Programa ganėtinai ilga  -  2 metai. Dėl to, kad mes negalime dirbti greitai - kadangi dirbame per save, mums labai svarbu spėti visa tai „suvirškinti". 2 metų bėgyje mes turime pakankamai laiko ir teorijai, ir praktikai. Ir visa tai apjungiama resursiniais pratimais. Ir tai labai svarbu.

Ir galbūt to, ko man trūko kitose programose, kuriose aš mokiausi - tai yra šis savalaikis resursų radimas. Nes kai aš girdžiu apie traumą, manyje iškyla mano asmeninės traumos, parodydamos savo veidą ir aš visa tai imu pergyventi. Jei aš nelabai gebu valdyti šį procesą, o daugelis studentų nelabai geba tą valdyti ir nežino, ką tokiu atveju daryti, - tada aš išvis nesugebėsiu mokytis.

Aš pakankamai seniai vedu šią programą, ir visuomet galvojau, kaip ją padaryti lengviau įsisavinamą, nes kas eina mokytis traumų terapijos? Greičiausiai tie, kuriuos domina trauma ir kurie yra su ja susidūrę. Vadinasi, jų biografijoje labai daug nepaprastų dalykų. Dėl to pasakojimas apie traumą gali visa tai iškelti. Todėl visą laiką ieškojau galimybės, kaip sudaryti programą taip, ir kaskart ją vis pertvarkau, papildau, kad tarp visos tos medžiagos būtų vis daugiau ir daugiau resursų.

Ir labai dažnai gaunu tokį grįžtamąjį ryšį iš studentų, jog daugelis jų manė, kad čia bus vien apie traumas ir ruošėsi būti toje įtampoje - strese. O paaiškėjo, kad mes labai daug kalbame apie resursus ir atliekame tiek daug resursinių pratimų, kad žmonės tiesiog šoke nuo to: „O, pasirodo, tai ne apie traumų iškapstymą traumų terapijoje, o apie resursus. Aš išeinu su žymiai daugiau asmeninių resursų negu atėjau". Apskritai - toks ir yra tikslas.

Privalomas dalyvavimas intervizinėse grupėse ir asmeninėje terapijoje. Ši sąlyga atsirado iš praktikos. Be asmeninės terapijos dauguma žmonių tiesiog neišlaiko ir išeina. Ne todėl, kad jie kvaili ir nesupranta, o dėl to, kad psichika neišlaiko tiek daug kalbėti apie traumas. Iškyla asmeninės patirtys - būtent tam ir skirtos asmeninės terapijos valandos.

Žmogus, įvykdęs visas sąlygas, gauna sertifikatą, ir aš galiu pasakyti, jog praktiškai galiu būti rami dėl jo. Ir netgi dėl jo klientų.

REGISTRACIJA   

Grįžti į pradžią

 

KVIEČIAME MOKYTIS KITOSE MŪSŲ PROGRAMOSE

SISTEMINĖ FENOMENOLOGINĖ PSICHOTERAPIJA,
KONSULTAVIMAS IR ŠEIMOS KONSTELIACIJOS 

Bazinis konsultanto kursas
2021-2023 m.
... Skaityti plačiau apie mokymų kursą

*Įmoka/avansas už seminarą grąžinama tais atvejais, kai seminaras neįvyksta arba perkeliamas kitai datai ir naujoji data Jums nebetinka.

Visais kitais atvejais įmoka/avansas negrąžinami. Jei apmokėję už seminarą, nebegalite jame dalyvauti, vietoje Jūsų jame dalyvauti gali kitas žmogus arba galite dalyvauti kitame mūsų seminare, užsiėmimuose ar mokymuose. Arba už šią sumą galite įsigyti prekių (knygų, psichologinių kortų, paskaitų įrašų) PARDUOTUVĖ