KAM PSICHOLOGUI, PSICHOTERAPEUTUI KORTOS?
Metaforinės asociatyvinės kortos
(MAK) - tai ne būrimo kortos, tačiau patyrusio psichologo ar psichoterapeuto
rankose jos gali padėti suprasti kliento praeities situacijų, problemų
priežastis, nutiesti tam tikras gaires ateičiai.
Kortomis jos vadinamos tik dėl to,
kad yra kortos dydžio. Iš esmės - tai kortelių/paveikslėlių rinkiniai, kuriuose
pavaizduoti žmonės, jų sąveika vienas su kitu, gyvenimiškos situacijos,
peizažai, gyvūnai, namų apyvokos daiktai, abstraktūs piešiniai arba užrašyti
žodžiai.
Tai stimuliuojanti medžiaga, kuri sukelia
klientui asociacijas. Kiekvienas žmogus kortai suteikia skirtingą - savitą,
ypatingą reikšmę, sąlygotą jo vidinio pasaulio: asmeninės patirties, einamosios
emocinės būsenos ir požiūrio į situaciją.
Tokiu būdu, MAK yra projektyvi metodika. Projektuodamas
vidines metaforas ir vaizdinius į kortas, apeidamas gynybinius
psichikos mechanizmus, klientas suteikia galimybę prieigai
link pasąmonės sluoksnių, būtinų jo problemos sprendimui.
Kaip darbas su kortomis padeda psichoterapeutui stebėti klientą, pamatyti
gilumines jo problemų priežastis bei pačiam klientui suprasti, kas su juo
vyksta?
Neretai daug ką apie klientą pasako
ne tik tai, kokias kortas jis išsirinko arba ką jose mato, tačiau ir tai, kaip
jis renkasi, kokia tvarka jas sudėlioja ir t.t.
Pavyzdys. Į konsultaciją dėl sudėtingos situacijos šeimoje atėjo moteris. Pablogėjo
jos santykiai su vaiku, su mama - su visais iš karto. Jai buvo pasiūlyta
išsirinkti iš kaladės kortas, kurios jai primena jos šeimos narius (ne
išoriškai, o iš esmės) ir išdėlioti jas ant stalo. Ji ilgai, susimąsčiusi
rinkosi, po to dėliojo. Ir staiga, proceso metu, pastebėjo, kad savęs - savo portreto
taip ir neišsirinko. Kai jos paklausė: „O kur gi Jūs?" Ji su nuostaba atsakė: „Iš
tiesų, apie save pamiršau". Ir staiga suvokė: „Taip, tai iš tiesų apie mano
gyvenimą. Aš linkusi visais rūpintis, tačiau niekas nesirūpina manimi. Ir aš
pati apie save negalvoju".
Kokių problemų sprendimui MAK tinka labiausiai?
Esmė ne tiek kortose, kiek
specialisto profesionalume ir kokiai mokyklai jis atstovauja. MAK yra ganėtinai
universalus instrumentas, kurį gali naudoti įvairių krypčių konsultantai. Kortos efektyviai naudojamos šeimos terapijoje,
psichodramoje, geštalt terapijoje, meno terapijoje, transakcinėje analizėje ir
psichosintezėje, darbe su konsteliacijomis (išdėstymais), naratyvinėje
terapijoje.
Egzistencialistai jas taip pat
naudoja. Pvz., padėdamas emociškai perdegusiam žmogui atrasti prasmę dirbti
toliau, psichologas gali pasiūlyti tokį pratimą. Prašo kliento išsirinkti
kortą, kuri charakterizuoja jo padėtį darbe, jo vaidmenį darbo procese
einamuoju momentu. Toliau - išsirinkti kortą, kuri rodo jį ankstesnį, pačioje
darbo pradžioje. Toliau psichologas siūlo klientui įvertinti skirtumą ir
pagalvoti: kokią jis mato savo tolimesnę karjerą?
Kai žmogus žvelgia į kortas (o 90%
iš mūsų dominuoja būtent regimasis suvokimas) ir pasakoja, dėl ko jas išsirinko
ir išdėliojo būtent taip, pasakojimo procese pats dažnai randa atsakymą į
rūpimą klausimą. O vėliau galima dėlioti jo tolimesnius žingsnius iš kortų, ir
klientas supranta, ką reikia atlikti, kad svajonė taptų realių, pasiekiamu
tikslu.
Ar trukdo darbui, jei terapeutas ir jo klientas vieną ir tą pačią kortą interpretuoja skirtingai?
Tai, kad žiūrint į kortą, klientui
ir psichoterapeutui suveikia skirtingos projekcijos yra pagrindinis metaforinių
kortų pavojus. Būtent dėl šios priežasties, darbo su jomis reikia mokytis.
Labai svarbu, kad specialistas suprastų: jo asmeninės projekcijos neturi nieko
bendra su kliento projekcijomis. Kai kas kortoje gali matyti jaunamartės
puokštę, o kai kas - laidotuvių vainiką. Ir jei psichologui nesuprantama
reikšmė, kurią kortai priskiria klientas, jei tai jį kaip nors erzina ar
užgauna - tai tikrai ne kliento problema. Tai rodo, kad specialistui laikas į
asmeninę terapiją. Todėl kartais psichologui geriau net nežiūrėti į kortą, kad nesuteikti
jai savų projekcijų ir neišmušti kliento iš vėžių. Neteisingos interpretacijos
gali pakreipti psichoterapiją visai ne ta linkme, kuria reikia.
Kokiose situacijose kortų naudoti negalima?
Kortos nerekomenduotinos su
klientais, turinčiais psichikos sutrikimų, esančių ribinėse būsenose. Šiais
atvejais specialisto užduotis - grąžinti juos į realybę, „pastatyti ant žemės",
todėl metaforos čia gali pakenkti.
Kartais net ir suaugusiųjų tarpe pasitaiko žmonių
su silpnai išvystytu vaizdiniu mąstymu, kurie nesuvokia vaizdinių, todėl darbas su kortomis tokiais atvejais neefektyvus. Ir žinoma, jei
žmogui kortos nepatinka, tuomet specialistui nereikėtų jų naudoti savo
darbe.
Меtaforinės asociatyvinės kortos naudingos:
• Kai klientas negali konkrečiai apibrėžti, kokias emocijas jaučia, kai jų kilmė jam neaiški.
• Kai dėl kokių nors priežasčių kliento turimos informacijos neįmanoma apdoroti verbaliai, pvz., ji susijusi su ikiverbaline trauma, išreikšta labai metaforiškai (tokia būna sapnų informacija) ir ją sunku iššifruoti. Arba informacija dalinai arba pilnai neprieinama, nes yra užblokuota apsauginių psichikos mechanizmų.
• Pirminio kontakto su klientu sukūrimui. Darbo pradžioje su vaiku, pirminio kontakto metu grupiniame darbe arba jeigu klientas yra ūmios būsenos – visose šiose situacijose MAK gali tapti vieninteliu instrumentu, padedančiu įveikti sunkų etapą.
• Jeigu klientui sunku įvardinti jausmus, apibūdinti savo poreikius ir interesus, suprasti savo požiūrį dėl vienų ar kitų gyvenimo įvykių ar reiškinių.
Grįžti į visus straipsnius