VšĮ SISTEMINIŲ SPRENDIMŲ INSTITUTAS

  • Šeimos konsteliacijos
  • Psichologinis konsultavimas
  • Seminarai, paskaitos, mokymai

Kontaktai:
Tel.: +370 620 91691, +370 637 74700

el.p.: info@konsteliacijos-d.lt

 


lt ru
 
   
Šeima priveda mus iki ligų?

ŠEIMA PRIVEDA MUS IKI LIGŲ?

mini-energeticheskie-vampiryi-v-seme-900x450.jpg

Psichoterapeutas  Bertoldas Ulsameris (Bertold Ulsamer) dalijasi įspūdžiais iš seminaro, kuriame buvo demonstruojamas šeimos konsteliacijų metodas. Seminaro vedantysis - šio metodo autorius, vokiečių psichoterapeutas Bertas Helingeris (Bert Hellinger).

 

Nauja terapijos forma, gimusi Vokietijoje atskleidžia stulbinančių įžvalgų apie tai, kaip šeima formuoja mūsų likimą.

Didžiulėje paskaitų salėje Miuncheno universitete, vykstančiame dviejų dienų seminare neįmanoma rasti laisvos vietos. „Mes turime vietos tik penkiems šimtams žmonių, o kitiems penkiems šimtams teko atsakyti",- šnabžda man administratorė.

Jau seniai jokia galinga psichoterapinė technika nebuvo pradėjusi savo kelio į pasaulį iš Vokietijos. Iki tol buvo Froidas (Sigmund Freud), sukūręs psichoanalizę, vėliau Vilhelmas Reichas (Wilhelm Reich), padėjęs pamatus į kūną orientuotai terapijai.

Ir štai, tas laikas vėl atėjo. Visi esantys salėje dalyvauja naujo terapinio darbo gimime.

Didžioji dauguma susirinkusiųjų - profesionalūs psichoterapeutai. Jie atėjo, kad pasimokytų  ir pajustų šios technikos žavesį. Ant pakylos priešais juos sėdi trisdešimt pacientų, iš kurių dauguma kenčia nuo sunkių ligų. Tarp jų: žmogus, sergantis diabetu; kitas - iškentęs vienos kojos amputaciją; trečias - turintis piktybinį auglį ir jau pergyvenęs kelias chirurgines operacijas; paralyžuota moteris, sėdinti neįgaliojo vežimėlyje, kenčianti nuo išsėtinės sklerozės.

Visi jie tikisi būti išgydyti.

Ar yra toks, kuris galėtų pažadėti, kad juos išgydys? Ant pakylos pasirodo Bertas Helingeris. Jam - 70 metų, jis aukštas, lieknas ir paliekantis gilų įspūdį. Jis nežada stebuklingo pasveikimo ligoniams - jis dirba su jais, kad sustabdytų jų nesąmoningą polinkį į ligą ir mirtį. Su šiuo tikslu, jis ieško paslėptų jų ligų šaknų, o suradęs - iškelia į paviršių.

Šių dviejų dienų laikotarpyje B. Helingeris demonstruoja, kaip mirtis ir liga paslaptingu būdu yra susijusios su žmogaus priklausymu savo šeimai. Su paprastumu ir tuo pačiu su dideliu pasitikėjimu Helingeris atskleidžia šias paslaptis. Jis savyje įkūnija unikalų rūpestingos meilės ir nepalenkiamo atvirumo susijungimą. Penki šimtai žiūrovų panyra į tylą, pajusdami, kaip yra paliečiama kažkas juose pačiuose. Mažai kas gali atsispirti Helingerio asmenybei ir jo darbo žavesiui. Šeimos istorijos, kurios, pagal klasikinės dramos dėsnius, atsiveria prieš žiūrovų akis, yra pažįstamos visiems. Kiekvienas jas žino iš savo pačių šeimos.

Bertas Helingeris (Bert Hellinger) - tai žmogus, visą savo gyvenimą praleidęs paieškose ir visuomet ėjęs paskui savo asmeninę nuomonę ir patirtį. Pradžioje, jį, kaip misionierių, gyvenimas atvedė į Pietų Afriką. Vėliau jis atsisakė kunigystės ir 1969 metais grįžo į Vokietiją. Dar būdamas Pietų Afrikoje jis pradėjo dirbti su grupine dinamika, vėliau baigė psichoanalizės studijas Vienoje, po kurių išvyko į JAV mokytis pirminės terapijos pas Arturą Janovą (Arthur Janov).

Kombinuodamas scenarijų analizę, pirminę ir šeimos terapiją, Helingeris sukūrė savo metodą - šeimos konsteliacijas (išdėstymus). Tuo pačiu, jis atrado iki tol nežinomų struktūrų ir modelių.

Šiuo metu Bertas Helingeris rašo knygas ir kuria mokomuosius video filmus, kurie iškart tampa bestseleriais. Porą kartų per metus jis demonstruoja savo metodą prieš šimtus žmonių, daugiausiai dirbdamas su sunkiais ligoniais.

 

Sisteminės ligų ir sunkumų priežastys

Be jausmų, kylančių mums šiuo metu, kurie yra įtakojami kasdieninių įvykių ir situacijų kaitos, egzistuoja ir periodiškai pasikartojantys jausmai iš mūsų praeities. Kiekvienas iš mūsų vaikystėje arba jaunystėje patyrėme kažką skausmingo ir visa tai paliko didesnius ar mažesnius emocinius randus. Nuolatinės problemos ir sunkumai dažnai kyla dėl šių praeities patirčių ir pergyvenimų. Tam, kad susidoroti su šiais neigiamais pergyvenimais yra sukurta daugybė įvairių psichoterapijos rūšių. Tačiau jos ne visuomet padeda. Kai kurie žmonės metų metais vaikšto į terapiją, tačiau norimi pasikeitimai neįvyksta. Kodėl taip yra?

Bertas Helingeris atrado, kad egzistuoja mūsų pačių emocijos ir pasiskolintos emocijos.  Apie pusė visų mums kylančių ir mus neraminančių emocijų yra svetimos - pasiskolintos emocijos. Mes skolinamės šias emocijas iš kitų šeimos narių - net ir tų, kurių asmeniškai nepažįstame. Svetimos emocijos yra labai atsparios pokyčiams. Tuo tarpu, kai savo nuosavus jausmus įmanoma surikiuoti terapijos pagalba, skolintoms emocijoms visa tai neveikia! Tai - ankstyvasis atspaudas  (imprintas), kuris labai giliame lygyje  suteikia mums ryšį su mūsų kilmės šeima. Ir nepriklausomai nuo to, kad išorėje mes galime atrodyti labai nepriklausomi, pasiskolintos šeimos energijos formuoja mūsų istoriją, įsitikinimus ir emocijas.

Pavyzdys.

Grupėje dalyvauja sutuoktinių pora. Visi pastebi, kad žmona dažnai agresyviai reaguoja į savo vyrą, nors toks elgesys visai neatitinka esamos situacijos.

Helingerio klausimas: "Kuri iš moterų tavo šeimoje turėjo priežastį pykti ant savo vyro?" Moters pirmas impulsas: "Mano močiutė turėjo priežastį pykti. Jos vyras nuolat įžeidinėdavo ir žemindavo ją. Kartą jis griebė ją už plaukų ir nutempė per visą užeigą, visų  ten buvusių žmonių akivaizdoje."

Šioje situacijoje anūkė pasiskolino užgniaužtą močiutės pyktį ir nukreipė jį į visai niekuo dėtą savo vyrą. Taip jausdamasi ji galėtų dalyvauti įvairiose psichologinėse emocinės iškrovos grupėse, bet  taip ir nesulauktų jokių pokyčių, nes šis pyktis ne jos pačios jausmas.

Kaip mes pasiskoliname jausmus?

Kiekvienoje šeimoje  yra stiprus vidinis ryšys. Jis nepriklauso nei nuo to, kaip šeima atrodo iš išorės, nei nuo to, jaučia jos nariai šį ryšį ar ne. Šeimos sistema primena pusiausvyrą palaikantį mechanizmą. Pusiausvyra reikalauja, kad nė vienas šeimos narys nebūtų pamirštas ar išbrauktas iš šeimos sistemos, jausmai nebūtų slopinami, o neteisingumas būtų išpirktas. Žmonės, kurie buvo išbraukti ar pamiršti, "atgimsta" kitoje kartoje, o užslopinti jausmai perimami kitų šeimos narių - dažniausiai vaikų.

Neįtikėtina, tačiau šių dinamikų  jėgą lemia ne vieno šeimos nario asmeninė pažintis su kitu. Visi mes savo viduje nešamės visą šeimos, iš kurios kilome, vidinio žemėlapio vaizdą. Į šį šeimos vidinį žemėlapį įeina broliai ir seserys, tėvai, tetos ir dėdės, seneliai ir netgi buvę mūsų tėvų partneriai ar mylimieji. Pašalinimas iš šeimos, neteisybė ir užslopinti jausmai "klaidžioja" šios sistemos ribose. Gimdami vaikai jaučia šią energiją, sugeria ją ir gyvena ja.

Aš pats 18 metų dirbau su savo pykčio ir kaltės gniužulu, naudodamas pirminę terapiją, geštalto terapiją, psichodramą, neurolingvistinį programavimą ir kitas psichoterapijos rūšis. Visa tai prisimindamas aš už viso to matau gyvenimą neigiančią ir net gyvenimą griaunančią savo pusę, kurios aš niekuomet aiškiai neįsisąmonindavau. Nuo keturiasdešimties man prasidėjo problemos su kvėpavimu - bronchitas ir astma. Tuo metu vaidinau eksperimentinėje teatro grupėje ir man patiko atlikti aukų arba žudikų vaidmenis.  Virtuvėje laikiau nuotraukų, darytų teatre kolekciją. Vienoje iš nuotraukų aš įkūnijau pakartą žmogų. Žvelgdamas atgal, galiu pasakyti, kad viso to pikas buvo automobilio avarija, kai aš įsirėžiau į sunkvežimį, bandydamas aplenkti kitą sunkvežimį atvirame kelyje. Kai pirmasis šokas praėjo, aš su nuostaba pastebėjau, kad jaučiu kažkokį neaiškų nusivylimo jausmą.

Prieš savo pirmąją šeimos konsteliaciją aš paklausiau mamos ar mūsų šeima neturi kokių nors paslapčių. Mama atsakė, kad mano senelis pasikorė, kai mano tėvui buvo keturiolika metų. Savo konsteliacijos metu aš su nuostaba atradau, kad ta trauka mirčiai iš tiesų eina iš ten. (Šį paveikslą gali užbaigti faktas, kad prieš kelis metus, be aiškių priežasčių nusižudė mano pusbrolis).

 

Šeimos konsteliacija - išdėstymas

Šios terapijos instrumentas - speciali B. Helingerio sukurta ir išplėtota šeimos konsteliacijos (išdėstymo) forma. Pavyzdžiui, suaugusi duktė nuolatos ir be jokios aiškios priežasties jaučia neapykantą savo motinai. Kitoms moterims ji taip pat jaučia priešiškumą, kas mažų mažiausiai ją veda prie socialinės atskirties. Kad atrastų ir pašalintų galimas šių jausmų priežastis, ši moteris nori, kad būtų atliktas jos  šeimos išdėstymas - konsteliacija.

Geriausia tą atlikti grupėje. Paprastai dalyviai sėdi ratu, o rato viduryje yra tuščia erdvė. Kiekvieno šeimos nario vaidmeniui, įskaitant ir ją pačią, klientė išrenka kelis grupės dalyvius - vyrus vyro vaidmenims, moteris - moterų (tačiau galima ir nepaisyti lyčių, pvz., tuo atveju, jei seminare dalyvauja vien moterys ir pan.)

Visai nėra būtina, kad į šeimos konsteliacijų sesiją ateitų visa šeima. Žmonėms, kuriuos klientas išrenka iš grupės dalyvių, nereikia nieko žinoti apie išdėstomą šeimą, išskyrus tai, kieno vaidmenį jie atlieka (mamos, tėčio, sesers, sūnaus ar kt.)

Išrinkusi dalyvius, moteris ima kiekvieną jų už rankos arba už pečių ir įsiklausydama į savo pojūčius veda jį kažkuria kryptimi, pastatydama laisvoje rato erdvės vietoje. Taip po vieną ji išdėsto visus išrinktus dalyvius - jos šeimos narių atstovus. Ir tai viskas. Ji nepriskiria jiems nei kažkokios kūno padėties, nei kažkokių emocijų.

Esminis dalykas - išdėstymas (konsteliacija) turi kilti iš realių emocijų - spontaniškai. Kruopščiai iš vakaro apgalvota konsteliacija neveiks. Svarbu, kad klientas būtų susikoncentravęs, o jo klausimas - svarbus. Vien smalsumo be apsisprendimo nepakanka.

Nuostabus ir paslaptingas tokiame išdėstyme yra tas faktas, kad išdėstyti dalyviai „gauna prieigą" prie savo atstovaujamų žmonių jausmų ir tarpusavio ryšių. T. y. jie jaučiasi lygiai taip pat, kaip iš tiesų jaučiasi tie žmonės šeimoje. Daug kas į tai gali žiūrėti skeptiškai ir tai yra natūralu. Skeptikams rekomenduoju bent kartą pabūti stebėtojo, o dar geriau - dalyvio vietoje. Nes asmeninė patirtis įtikina daug geriau nei bet kokie bandymai paaiškinti šį fenomeną.

Pavyzdys.

Vienos moters, kuriai jaučiau visišką abejingumą, išdėstyme, buvau išrinktas atstovauti jos dabartinį vyrą. Buvau pastatytas veidu į kitą dalyvę, kuri atstovavo pačią moterį. Tuomet iš dalyvių moteris išrinko savo pirmojo vyro atstovą. Kai tik ji paėmė jį už rankos, norėdama nuvesti į jam skirtą vietą, pajutau, kaip manyje ėmė kilti stiprus įniršis. Kai jį pastatė už manęs, aš atsisukau ir kas keisčiausia - tas įniršio jausmas neišnyko. Kai aš apie tai pasakiau, moteris atsakė: „Taip, iš tiesų, mano dabartinis vyras visuomet labai pavydėjo manęs mano buvusiam vyrui".

Dalyviai, atstovaujantys kitą žmogų ir esantys jo vietoje, jaučia įtampą, konfliktus ir tarpusavio ryšius, būdingus tai vietai ir „atliekamam" vaidmeniui. Dalyviai atskleidžia tiesą, aiškius jausmus ir realius tarpusavio santykius, egzistuojančius toje šeimoje ir didžiąja dalimi esančius paslėptoje formoje. Kiekviena tokia vieta šeimos išdėstyme (konsteliacijoje) arba psichologinis šeimos laukas - tai tarpusavio santykių tinklo dalis, iškelianti emocijas, simpatijas ir antipatijas, netgi atšiaurumą ar beširdiškumą.

Žmogus, išdėstęs savo šeimą, įdėmiai žiūri ir klauso, ką kalba išdėstyti dalyviai. Niekuomet nemačiau, kad kas nors būtų atstūmęs tokiu būdu gautą informaciją, kaip nepatikimą. Atvirkščiai, nustebimas iššaukia šių pareiškimų teisingumą - net tais atvejais, kai šiandieniniai tos šeimos santykiai išoriškai atrodo visai kitaip. Pašaliniai žmonės konsteliacijos metu tampa tarsi  „tiesos kanalais"  šeimos sistemai.  Be to, nuostabiausia yra tai, kad tam visiškai nereikia būti ypatingai jautriu ar kūrybišku. Tai gali daryti praktiškai kiekvienas. Čia veikia nematomo šeimos lauko energija, todėl bet kuris, užėmęs vietą, kaip atstovas tame energetiniame lauke, jaus tą patį. Nuogąstavimai, kad dalyviai sumaišys savus jausmus su savais - retai pasitaiko, tačiau labai dažnai jie gauna atstovauti būtent tokį žmogų, kurio problemos atitinka jų pačių problemas.

Asmeninė patirtis to, kad galima būti apimtam svetimų jausmų yra labai įtikinanti. Tie, kurie dalyvavo išdėstymuose (konsteliacijose) - dažniausiai mokosi pasitikėti tais jausmais.

Daugumoje išdėstymų (konsteliacijų), dalyviai padeda iškelti ir tapti matoma didelę šeimos pasąmoninių įtampų dalį. Tokios įtampos, iškeltos į paviršių dingsta. Viena iš priežasčių, kodėl atsirado šios įtampos yra ta, kad koks nors tos šeimos ar giminės žmogus buvo pamirštas. Tokiu atveju, pamirštasis asmuo taip pat turi būti įtrauktas į išdėstymą.

Pavyzdys.

Viename išdėstyme (konsteliacijoje) ir tėvai, ir vaikai žiūrėjo viena kryptimi ir buvo labai įsitempę. Į tą vietą, kur krypo visų žvilgsnis turėjo būti pastatytas pamirštas šeimos narys. Klausimai padėjo išsiaiškinti, kad pirmas vaikas toje šeimoje gimė negyvas. Prisiminimai apie jo mirtį greitai buvo nuslopinti. Kai šis vaikas buvo įtrauktas į išdėstymą (konsteliaciją), jį atstovaujančio asmens paprašė atsistoti toje vietoje, kuri taip traukė visų kitų dalyvių dėmesį. Jam atsistojus, visi akimirksniu pajuto palengvėjimą. Tuščia vieta buvo užpildyta, o tai, kas buvo nuslopinta - tapo matoma. Tai, kad gimę negyvi arba anksti mirę vaikai yra užmirštami, labai įtakoja vėliau gimusius vaikus.

Tarkim, vieno iš tėvų šeimoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio pasekoje mirė kažkuris iš šeimos narių. Norint sužinoti ar ši mirtis daro kokią nors įtaką gyviesiems, tereikia į išdėstymą (konsteliaciją) įtraukti mirusį žmogų. Jei mirusysis turi įtakos gyviesiems - kiti išdėstymo (konsteliacijos) dalyviai kaipmat į tai sureaguos. Ir kaip taisyklė - pajus palengvėjimą.

Netikėta mirtis stipriai įtakoja gyvuosius. Atrodo taip, lyg po netikėtai mirusio mylimo žmogaus nebebūtų prasmės gyventi. Tai, kas vyksta viduje gali būti įvardijama tokia fraze: „Aš einu paskui tave". Iškyla noras sekti paskui mirusįjį ir mirti pačiam. Tokiu būdu galima paaiškinti daugumą savižudybių, sunkių ligų atvejų ar aistrą pavojingoms gyvybei sporto šakoms. Jei vaikas suauga, tačiau  išlaiko savyje šį norą mirti, jo vaikai jaučia tą patį. Šioje vietoje ima veikti antra frazė: „Geriau aš, negu tu". Ji iškyla iš vaikiško tikėjimo, kad galima išgelbėti žmogų nuo kančių, skausmo ar likimo pasiėmus visa tai sau. Kai mama serga, vaikui taip pat iškyla sveikatos problemų. Vaiko sieloje slypi įsitikinimas, kad jei jis susirgs - sugebės išlaisvinti mamą nuo jos ligos. Jei jis mirs vietoje jos - ji galės gyventi. Tokiu būdu, mirtis perduodama iš kartos į kartą.

Šeimos išdėstymai (konsteliacijos) taip pat gali aptikti paslėptas įtampas, reikalaujančias, kad tos emocijos, kurios iki šiol buvo slopinamos, būtų išreikštos atvirai. Pavyzdžiui žmona gali pasakyti savo vyrui: „Aš pykstu ant tavęs, nes visuomet buvau tik antru tavo pasirinkimu". Vyras gali visa tai priimti ir rasti žodžius, išreiškiančius apgailestavimą.

Sprendimai čia siūlomi ne vadovaujantis viena ar kita teorija, o vietoje išbadomi skirtingi jų būdai ir įvertinami gauti rezultatai. Lemiamu pasirinkto sprendimo teisingumu yra tas poveikis, kuris daro įtaką dalyviams.

Po to, kai pasąmoninės įtampos  pašalintos, galima pereiti prie trečiojo ir paskutiniojo etapo. Jis susideda iš dalyvių padėties ir vietos pakeitimo taip, kad kiekvienas iš jų jaustųsi komfortiškai. Vėliau klientas - tas, kurio šeima buvo išdėstyta, pats užima vietą išdėstyme (konsteliacijoje), pakeisdamas savo atstovą ir dar kartą įvertina savo pojūčius. Visais savo jausmais jis įsileidžia šį naują šeimos paveikslą, naują šeimos tvarką į savo vidų. Tuo šeimos konsteliacija baigiasi.

Tvarka šeimoje gali būti atstatyta daugeliu atvejų. Kai pavyksta pasiekti tikslą, mažai pažįstami žmonės, atliekantys pavaduojančių asmenų vaidmenis, dažnai apsikabina. Tokie rezultatai yra gerai pastebimi išoriškai. Savo struktūra jie paprastai panašūs vienas į kitą. Pirmas stovi vyras, šalia jo - žmona, o veidu į juos, palei laikrodžio rodyklę ir pagal amžiaus eiliškumą yra išsidėstę vaikai (įskaitant ir mirusius). Tačiau kartais dėl pernelyg didelio persipynimų sudėtingumo arba dėl to, kad yra žinomi ne visi svarbūs faktai, pasiekti galutinio išdėstymo (konsteliacijos), kuris patenkintų visus, neįmanoma. Tačiau net ir tokiu atveju, esamos situacijos atskleidimas suteikia gydomąjį poveikį.

 

Ryšiai tarp tėvų ir vaikų

Išdėstymuose (konsteliacijose) galima pamatyti stiprų ryšį tarp tėvų ir vaikų. Šis ryšys nepriklauso nuo šiuo metu esamų tarpusavio santykių (nuo to, kas auklėja vaiką) ir jaučiamų jausmų (aš myliu tėtį, tačiau nemyliu mamos). Šis ryšys veikia su vienoda jėga tiek vaiko santykyje su tėvu, tiek santykyje su mama. Kad šis ryšys atsirastų, užtenka biologinio tėvystės arba motinystės fakto. Dėl šios priežasties šis ryšys veikia net ir tuo atveju, kai motina su tėvu turėjo vienintelį trumpalaikį susitikimą vienas su kitu. Atitinkamai išdėstymo (konsteliacijos) dalyviai jaučia šį ryšį, kuris juos vienija.

Štai, stiprus pavyzdys iš grupės, kurią vedžiau su savo kolege.

Klientė papasakojo apie savo problemas su trylikamete dukterimi. Moteris nuo dukters slėpė, kas yra jos tėvas. Kai jos paklausė, kiek vyrų galėtų būti jos dukters tėvu, ji atsakė: „dešimt". Ji pasakojo, kad tuo laikotarpiu ji gyveno Azijoje, kur mėgavosi laisvu gyvenimu ir dėl šios priežasties pastojo, nepaisant visų savo pastangų apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Išdėstyme (konsteliacijoje) buvo išdėstyti motina, jos duktė ir įsivaizduojamas tėvas. Tarp dukters ir tėvo atsirado nedrąsus simpatijos jausmas. Tuomet mes nusprendėme išdėstyti likusius devynis vyrus.  Tuo tarpu, motina pajuto, kad dar du vyrai gali būti jos dukters tėvais. Stovėjau šalia dalyvės, atstovavusios dukterį ir buvau didžiai nustebęs, nes tuo momentu, kai išdėstyme (konsteliacijoje) buvo pastatytas antras vyriškis ji sušnibždėjo man: „Štai jis!" Po to, kai visus vyrus išdėstė, ji be svyravimų priėjo prie jo, o jis ją nuoširdžiai sutiko. Tai atrodė taip, tarsi du žmonės būtų vėl radę vienas kitą.

Panaši situacija buvo ir Helingerio seminare. Klientė nuolat turėjo problemų su tėvu. Ji buvo vyriausia iš trijų vaikų, tačiau dar turėjo vyresnį įbrolį - jos  motinos sūnų, kurio ji susilaukė su ankstesniu mylimuoju. Visi jie buvo išdėstyti konsteliacijoje. Dukters šaltumas tėvui buvo akivaizdus. Tačiau ji jautė stiprų ryšį su mamos mylimuoju ir savo įbroliu. Ji atsistojo šalia jų ir visi trys pajuto palengvėjimą ir džiaugsmą. Tuomet Helingeris pasakė: „Panašu, kad čia yra tavo tikrasis tėvas".

Viena iš šio darbo ypatybių apima supratimą apie įsūnijimą ir įdukrinimą. Įvaikinimas laikomas  radikaliu  ryšio tarp tėvų ir vaiko nutraukimu ir pateisinamas tik išimtinais atvejais. Paprastai vaikui geriau likti su tėvų giminaičiais. Globa, kai globėjai neįsivaikina vaiko yra taip pat geras variantas, nes tokiu atveju atsiranda didesnė pagarba ryšiui, esančiam tarp vaiko ir jo biologinių tėvų.

Labai jaudina, stebint į tai, kaip artimi santykiai tarp tėvų ir vaikų atsispindi išdėstymuose (konsteliacijose) po to, kai būna pašalinti tarpusavio santykius griaunantys veiksniai. Meilės energija gali vėl laisvai tekėti. Tai gerai galima pamatyti tokioje pozicijoje: tėvas stovi už sūnaus, jį apkabinęs. Tėvą laiko apkabinęs jo tėvas, stovintis už jo. Galite įsivaizduoti, kaip ši grandinė tęsiasi tolyn per kartų kartas. Tas pats vyksta ir su dukra, kuri stovi apkabinta savo motinos, stovinčios už jos. Tokiu būdu, sūnus gauna savo vyrišką energiją per tėvą ir protėvių, stovinčių už jo tėvo. Moteris savo moterišką jėgą gauna iš motinos ir iš visų už jos stovinčių giminės moterų.

Sunkumai tarp tėvų ir vaikų yra dažnai sutinkami. Jų priežastys taip pat glūdi šeimos sistemoje. Šeimos narių tarpusavio santykiuose, be jų pačių jausmų, prisideda  kitiems šeimos nariams priklausantys jausmai. Šie svetimi jausmai valdo tiek vaikų, tiek tėvų elgesį. Jie įneša įtampą į tarpusavio santykius ir griauna juos. Dažnai iškyla situacija, kai yra pažeidžiami tėvo ir sūnaus arba motinos ir dukters santykiai. Tai gali vykti dėl sūnus arba dukters identifikavimosi su vieno iš tėvų buvusiu partneriu. Galimas daiktas, kad iki santuokos motina turėjo jai svarbius santykius su kitu žmogumi, kurie nutrūko. Galbūt tai buvo jos pirmoji meilė arba pirmasis vyras. Jos sūnus ima tapatintis su jos pirmuoju vyru, ko pasekoje užima ypatingą padėtį. Iš vienos pusės - iškyla labai glausti tarpusavio santykiai tarp motinos ir sūnaus, iš kitos - blogėja tėvo santykiai su sūnumi, kuris pelnytai sūnuje mato savo varžovą. Šeimos išdėstyme (konsteliacijoje) matomas toks vaizdas: sūnus tarsi stumia atgal tėvą. Ir tik tuomet, kai buvęs motinos partneris atsistoja į jam skirtą vietą šeimos išdėstyme, pavyksta išlaisvinti sūnų iš šios naštos.

Tokiose situacijose, išdėstymuose dažnai būtina atlikti kitą - labai galingą  susitaikymo ritualą. Sūnus arba duktė atsistoja priešais tėvą arba motiną. Jam liepiama atsiklaupti ant kelių, liečiant kakta grindis, atsukus rankas delnais į  viršų, giliai įkvėpti ir ištarti: „Aš gerbiu tave". Iš šono visa tai atrodo lyg paklusimas kitam žmogui - o kaipgi orumas ir lygybė? Tam, kad suprastume, kokį poveikį turi šis ritualas, naudinga pažiūrėti, kaip jis veikia išdėstyme (konsteliacijoje), turint omenyje, kad šį ritualą atlieka ne patys šeimos nariai, o jų atstovai, kurių visa tai neliečia asmeniškai, todėl jie gali pajusti ir nupasakoti šį poveikį be jokio išankstinio įsitikinimo.

Kol vaikui neiškyla noras išreikšti tėvams pagarbos, jis užima svetimą vietą. Anksčiau minėtame atvejyje, sūnus užima tėvo vietą greičiausiai nesąmoningai ir netyčia, tačiau tai  neturi reikšmės tam, kaip jo elgesys paveiks visą sistemą. Pagerbimo ritualas - tai pati aukščiausia išraiškos forma, kuria parodoma, kad priimami natūralūs skirtumai, esantys tarp tėvų ir vaikų. Gyvenimas žmogui ateina per jo tėvus, nepriklausomai nuo kitų jų savybių. Atsiklaupti ant kelių - reiškia tai pripažinti.

Šio ritualo poveikis šeimos išdėstymo (konsteliacijos) dalyviams - stulbinantis. Jie atsipalaiduoja. Varžymasis liaujasi. Sūnus gali grįžti į savo vietą ir išsilaisvinti nuo konkurencijos naštos. Savo paties padėties atsisakymas buvo ta kaina, kurią jam teko už tai sumokėti. Tėvas įsitvirtina savo tėvo vaidmenyje, pyktis, kurį jis iki tol jautė - praeina ir jis vėl pripažįsta savo sūnų.

 

Tai, kas įvyksta dėl meilės gali būti ištirpdyta tik meilėje.

Kodėl vaikai ir tėvai patenka į tokius persipynimus ir susipainioja juose? Priežasties vertėtų paieškoti šeimos konsteliacijos (išdėstymo) pagalba.

Tą gilų ryšį tarp tėvų ir vaikų, kuris atsiveria šeimos konsteliacijose,  Helingeris vadina pirmine meile - labai gilia ir naivia. To fakto, kad kažkas buvo kažkieno pagimdytas ir priimtas pakanka. Ši meilė nesąmoninga ir stipri, net jei išoriškai atrodo, kad žmogus nutraukė santykius su savo motina ar tėvu.

Apibūdindamas šias pasąmonines dalis, kurios mus jungia, Helingeris naudoja žodį „siela". Mūsų siela siekia išsaugoti ryšį su kitais šeimos nariais. Siela rūpinasi, kad tėvų vertybės, elgesys ir likimas tęstų darbą žmogaus asmenybėje. Šios savybės toliau vibruoja ir duoda postūmį būti išpildytomis. Ši ištikimybė - viena iš aukščiausių vertybių sistemoje. Gilus vidinis pasitenkinimas kyla dėl pojūčio, jog priklausai sistemai.

Pavyzdys.

Ant scenos įveža moterį, sėdinčią neįgaliųjų vežimėlyje. Ji kenčia nuo piktybinio auglio. Helingeris truputį paklausinėja ją apie jos ligą, o tada konstatuoja: „Panašu, kad esi laiminga. Kai pasakoji apie savo ligą - tu šypsaisi".  Atsisukęs į auditoriją jis sako: „Tai persipynimo šeimoje požymis. Žmogus jaučias laimingu, sekdamas paskui kažkieno kito likimą".

Ši nesąmoningos meilės forma - archainė ir magiška. Ji pasireiškia, kaip tikėjimas, kad galima paimti sau kieno nors kito likimą. Geriau aš negu tu! Šis tikėjimas - vaikiškas ir tam tikra prasme aklas. Tokiu būdu, kaltė ir kančia yra perduodamos iš kartos į kartą. Jos priklauso visiems šeimos nariams ir visi nariai jas neša. Tai, kas įvyko dėl meilės ir yra palaikoma meile, gali būti ištirpdyta tik meilėje. Tas, kuris įniršyje nori nutraukti visus ryšius su šeima, sugebės šitą pasiekti tik išoriškai. Daug gilesniame lygyje jis liks sujungtas su ja ir bus toliau ištikimas ankstesnėms šeimos nuostatoms. 

Jei norite atrišti senus mazgus ir nelaimingus persipynimus, pradžioje turite suprasti, kad jie išaugo iš meilės. Tik tuomet jūs sugebėsite rasti brandžios meilės ir priklausomybės formą, kuri leis jums gyventi nesidalinant bendra nelaime.

Daugelyje šeimos konsteliacijų, išpirkimo ritualu tampa susitikimas su dalyviais, atstovaujančiais mirusiuosius. Didžiausią įtampą šeimos sistemoje sukelia motinos mirtis, įvykusi gimdymo metu. Vaikas negali pilnai priimti gyvenimo, nes už jį buvo sumokėta jo motinos gyvybe. Jis nesąmoningai nori sekti paskui ją į mirtį. Tačiau jei išdėstymo (konsteliacijos) pagalba leisite vaikui susitikti su jo mirusios motinos vaidmenį atliekančia dalyve, paaiškės, kad vaiko atžvilgiu ji yra geranoriška ir mylinti. Ji atidavė savo gyvenimą ir nori, kad jos vaikas gyventų pilnavertį ir laimingą gyvenimą. Kitu atveju, jos auka pasirodys betikslė. Mirusieji jaučia draugiškumą gyviesiems ir nenori jokių bereikalingų aukų. Viso šito supratimas prives vaiką prie brandžios ir labiau sąmoningos meilės formos. Jis galės priimti savo mamos auką ir jos garbei pragyvens, kaip įmanoma geresnį gyvenimą.

Pilnoje šeimoje visi jos nariai yra tarpusavyje susiję, nors dažnai jie to nejaučia ir nežino. Šį ryšį ir jį lydinčius persipynimus galima pamatyti šeimos konsteliacijoje. Čia gali būti nustatyta nauja tvarka, kai kiekvienas šeimos narys turi savo vietą sistemoje. Tokiu būdu, įsisenėjusi įtampa, kuri kartais persiduoda iš kartos į kartą gali būti pašalinta, užleisdama vietą naujam nepriklausomam gyvenimui.

Niekas nėra laisvas tiek, kiek jam atrodo. Dažnai ta nepriklausomybė, apie kurią dažnas svajoja ir kurią kai kurie pasiekia jėga, tebūna tik ėjimas savo, jau seniai mirusių, dėdžių ir tetų pėdomis. Kai žmogus tai žino, jo elgesys nepasikeičia, o praturtinamas nuolankumu. Tuomet subtilus išdidumas, besislepiantis po mūsų nuomone apie kitus žmones gali pradėti mažėti. 

Vietoje pabaigos pateikiu žodžius, kuriuos suaugęs vaikas kartais galbūt norės ištarti savo tėvams:


„Aš priimu viską, ką jūs man davėt.

To buvo daug ir to pakanka.

Visa kita aš galiu padaryti pats.

O dabar aš palieku jus ramybėje".

 

 

Šaltinis:
http://inzhir.ws

 


Grįžti į visus straipsnius 

Informaciją apie renginius su konsteliacijomis rasite ČIA